- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Lietuva atsisveikina su L. Tapinu
-
Lietuva atsisveikina su L. Tapinu
-
Lietuva atsisveikina su L. Tapinu
-
Lietuva atsisveikina su L. Tapinu
-
Lietuva atsisveikina su L. Tapinu
-
Lietuva atsisveikina su L. Tapinu
-
Lietuva atsisveikina su L. Tapinu
-
Lietuva atsisveikina su L. Tapinu
-
Lietuva atsisveikina su L. Tapinu
-
Lietuva atsisveikina su L. Tapinu
-
Lietuva atsisveikina su L. Tapinu
-
Lietuva atsisveikina su L. Tapinu
-
Lietuva atsisveikina su L. Tapinu
-
Lietuva atsisveikina su L. Tapinu
-
Lietuva atsisveikina su L. Tapinu
-
Lietuva atsisveikina su L. Tapinu
-
Lietuva atsisveikina su L. Tapinu
-
Lietuva atsisveikina su L. Tapinu
-
Lietuva atsisveikina su L. Tapinu
-
Lietuva atsisveikina su L. Tapinu
-
Lietuva atsisveikina su L. Tapinu
-
Lietuva atsisveikina su L. Tapinu
-
Lietuva atsisveikina su L. Tapinu
-
Lietuva atsisveikina su L. Tapinu
-
Lietuva atsisveikina su L. Tapinu
-
Lietuva atsisveikina su L. Tapinu
-
Lietuva atsisveikina su L. Tapinu
Pirmąją vasaros dieną artimiausi bičiuliai, buvę kolegos ir studentai renkasi atsisveikinti su žurnalistu, rašytoju, kino kritiku Laimonu Tapinu.
L. Tapinas mirė gegužės 28-osios vakarą.
Norintys atsisveikinti su rašytoju iki 16 val. gali atvykti į Šv. Jonų bažnyčią Vilniuje. Čia pašarvota urna su palaikais.
L. Tapinas gimė 1944 metų birželio 6 dieną Palangoje. 1970 m. Vilniaus universitete baigė žurnalistiką. 1964–1971 m. dirbo „Sporto“ laikraščio, „Švyturio“ žurnalo korespondentu. Nuo 1971 m. Vilniaus universitete dėstė partinės ir sovietinės spaudos istoriją, vėliau – žurnalistikos teoriją, kino teoriją ir istoriją, žurnalistikos etiką. 1978 m. apgynė menotyros mokslų srities disertaciją Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas) valstybiniame teatro, muzikos ir kinematografijos institute. 1978–1979 m. stažavosi Sorbonos universitete. 1982 m. jam buvo suteiktas docento vardas. 1984–1991 m. buvo Vilniaus universiteto Radijo ir televizijos žurnalistikos katedros vedėjas. 1991 m. aktyviai dalyvavo steigiant Žurnalistikos institutą, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetą. 1990–1992 m. buvo Lietuvos radijo ir televizijos valdybos pirmininkas, 1992–1995 m. – generalinis direktorius, 1995 m. – dienraščio „Lietuvos rytas“ politikos apžvalgininkas. 1995 m. įkūrė Lietuvos žurnalistikos centrą, buvo jo direktorius. 1996–1998 m. – Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininkas, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, valdybos prezidiumo narys. Nuo 1994 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
L. Tapino pirmoji dokumentinės prozos knyga „Iliuzijų mugėje“ pasirodė 1983 metais ir nuo to laiko jis liko ištikimas šiam žanrui. Vėliau išleido straipsnių rinkinį „Lietuvos kinematografininkai“ (1986), apybraižą „Nešk, Dauguva, atminimą“ (1988), metodines rekomendacijas „Apie filmo suvokimą“ (1988) aktoriaus Broniaus Babkausko gyvenimo ir kūrybos kroniką „Medyje angelas verkia“ (1991), bei ypač didelio populiarumo sulaukusią dokumentinę prozos knygą „Septynios vienatvės Paryžiuje“ (1993) apie įspūdingą ir sudėtingą Oskaro Milašiaus gyvenimą. Taip pat jis parašė poeto ir diplomato Jurgio Baltrušaičio gyvenimo kroniką „Imk, klajokli, žibintą vilties“ (2000) bei knygą apie Vytauto Žalakevičiaus gyvenimą ir kūrybą „Laiškanešys, pasiklydęs dykumoje“ (2008, 2009).
L. Tapinas parašė ir knygą apie savo kartą, gyvenusią „tuo gražiu ir nuodėmingu, baisiu laiku“ „Prarasto laiko nebūna“ (2004), kurią pats vadino „tik studentiško gyvenimo ir studijų draugų portretų eskizais“. Joje atskleidė septintojo dešimtmečio akademinį ir kultūrinį gyvenimą, papasakojo apie Antano Masionio, Vido Marcinkevičiaus, Broniaus Radzevičiaus, Leonido Jacinevičiaus, Vinco Kuzmicko, prof. Jono Kazlausko, Rimanto Šavelio ir kitų tos kartos rašytojų bei mokslininkų sudėtingus likimus.
L. Tapinas vertė iš prancūzų (L. Joffrin. „Užmirštoji princesė“: romanas, 2005 ir G. Depardieu, L. Neumann. „Gyvas!“, 2009) ir latvių kalbos (E. Lyvas. „Kapitonas Nulis“ (1965), M. Birzė. „Smėlio laikrodis“: apysaka, (1966), R. Ezera. „Laukinė obelis: Klavo Mazputninio atostogų užrašai“, (1968), A. Upytis. „Šypsantis lapas“: romanas, (1970).
Už savo kūrybą L. Tapinas 1996 m. buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, o 2003 m. – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi. Taip pat jis pelnė Vytauto Gedgaudo vardo premiją (2002 m), 2005 metais tapo Juozo Tumo-Vaižganto premijos laureatu už knygą „Prarasto laiko nebūna“, o 2014 m. jam buvo skirtas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
„Nuoširdžiai užjaučiame velionio žmoną Violetą, sūnų Andrių, vaikaičius ir kitus artimuosius bei bičiulius“, – rašoma Lietuvos rašytojų sąjungos feisbuko paskyroje.
Primename, kad L. Tapinui buvo 77-eri metai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas
Italijoje, Venecijoje, šiuolaikinio meno bienalėje, penktadienį atidaromas Lietuvos paviljonas, pranešė Nacionalinis dailės muziejus. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga3
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas1
Gegužės 3 d. 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos žiūrovų lauks režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Atžalynas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...
-
Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui – ypatinga dovana
Dr. Saulius Bučas Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui įteikė ypatingą dovaną – maždaug 7 tūkst. metų senumo mezolito pabaigos kirvuką iš elnio rago. Mokslininkas rado jį parko teritorijoje, pajūrio ruo...