- Rūta KANOPKAITĖ
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vertėja R.Zajančkauskaitė lietuviškai prakalbino latvių, lenkų, prancūzų, rusų autorių knygas
Vertėja R.Zajančkauskaitė lietuviškai prakalbino latvių, lenkų, prancūzų, rusų autorių knygas
Biržuose gimusi Renata užaugo su latviškomis lopšinėmis ir pasakomis, nes jos močiutė buvo latvė. Tai padėjo šią kalbą išmokti prasismelkiant iki pat jos gyvybės šaknų. Lietuvos rašytojų sąjungai nuo 1990-ųjų priklausanti R.Zajančkauskaitė išvertė per trisdešimt knygų.
Apie kaimynų istoriją
Latvių autorių kūrybos dalis tarp mano vertimų didžiausia. Pasitenkinimą teikė darbas verčiant žymios rašytojos Reginos Ezeros tris romanus, latvių klasikų Anos Saksės ir Karlio Skalbės pasakas. Šį žanrą mėgstu esu išvertusi iš prancūzų kalbos George Sand, Marie Catherine dAulnoy pasakas. Man labai svarbu, kad rašytojo kalba būtų turtinga, graži. Kai imiesi lietuviškai prakalbinti tikrai vertingą knygą, jokios vertėjo kelyje pasitaikančios vilkduobės negąsdina, kalba R.Zajančkauskaitė.
Dabar vertėja leidyklai yra įteikusi latvių rašytojo Aleksandro Gryno (18951941) romaną Tobagas, pasakojantį apie unikalų XVII a. Latvijos istorijos laikotarpį. Tai buvo metas, kai Kuršo kunigaikštystę valdė (16421682) didelis savo tėvynės patriotas hercogas Jokūbas. Puikiai išsilavinęs, daug keliavęs po pasaulį, jis ypač žavėjosi tuomet klestėjusia Olandija. Hercogas panūdo pasiekti, kad lygiai taip pat iškiltų ir jo gimtasis kraštas. Jo valdymo laikais Kurše neregėtai suklestėjo amatai, pramonė, jūrininkystė.
Išsyk tapo bestseleriu
Kuršo hercogas norėjo turėti ir kolonijų. 1640 metais iš vieno anglų grafo jis nusipirko netoli Pietų Amerikos esančią derlingą Tobago salą, o kiek vėliau ir Šv. Andriejaus salą Afrikoje, Gambijos upės žiotyse. Į ten buvo siunčiami kolonistai, statomi fortai. Į Tobagą pirmuoju reisu su visa manta iškeliavo net 80 kolonistų šeimų.
Deja, toks Kuršo kunigaikštystės suklestėjimas kėlė pavydą Vakarų Europai. Tobage įsitvirtinę kuržemėnai buvo stumiami iš salos, jų sodybos deginamos, žmonės žudomi. Išliko tik vienas kitas. Kaip teigia latvių istorikas U.Germanis, dar ir dabar Tobage galima sutikti žmonių pavarde Kurland (Kuržemietis), atskleidžia Renata.
Šie įspūdingi Latvijos istorijos epizodai ir paskatino garsų latvių rašytoją Aleksandrą Gryną parašyti romaną Tobagas, greitai tapusį bestseleriu. Kelių istorinių romanų autorius Grynas buvo tarp labiausiai skaitomų prieškario Latvijos rašytojų. Tobagas, pasirodęs 1934 metais, greitai buvo išverstas į rusų ir vokiečių kalbas. Pas latvių skaitytojus šis romanas vėl grįžo tik 1989-aisiais, nes A.Gryno, sušaudyto sovietinių okupantų, kūryba per visą socializmo laikotarpį buvo nutylima, tragišką rašytojo likimą primena R.Zajančkauskaitė.
Rankraščių lieka ir stalčiuje
Renata prasitaria, kad yra pradėjusi versti A.Gryno istorinį nuotykinį romaną Namėjo žiedas, kuriame paliečiama ir Lietuvos istorija, nes vaizduojami XVII a. vykę Švedijos ir Žečpospolitos karai. Planų būtų daug, bet leidyklas ne visada domina mūsų artimiausių kaimynų ir brolių latvių literatūra. Ji neatneša didelio pelno, siūloma rėmėjų ieškotis patiems vertėjams. Taigi dažnai tenka versti į stalčių, minoriškai pajuokauja.
Pastaraisiais metais R.Zajančkauskaitė daugiausiai bendradarbiauja su leidykla Alma littera, kuriai kasmet išverčia po kokią knygą. Žanrai labai įvairūs: moderniosios filosofijos istorija, aforizmų rinkinukai, tenka paklaidžioti netgi kulinarijos labirintuose. Atmetus visą šitą smulkmę, daug džiaugsmo patyriau, kai 2007-aisiais, ilgai gulėjusi leidykloje, pagaliau išėjo tikrai vertinga knyga latvių literatūrinės pasakos pradininko Karlio Skalbės Pasakos. Žinoma, be galo įdomu buvo versti ir Tobagą, prisipažįsta Renata.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
100-osioms aktoriaus D. Banionio gimimo metinėms – jam atminti skirti renginiai3
Minint aktoriaus Donato Banionio gimimo 100-ąsias metines, šia proga pirmadienį organizuojamas renginys „Nepamiršti“. ...
-
Moksleivių žemėlapyje – „art deco“1
Simono Daukanto progimnazijos aštuntokai interaktyviame žemėlapyje sujungė tai, ką myli labiausiai, – miesto istoriją, kultūrą ir paveldą. Taip gimė virtualusis art deco žemėlapis. ...
-
Mes prieš 7 306 dienas: kuo pasikeitėme per 20 metų?20
2004 m. gegužės 1-oji, pirma Lietuvos diena ES, įamžinta dviejuose fotografų projektuose ir dokumentiniame filme. Kuo pasikeitėme per 20 metų? ...
-
Žemaičių muziejui „Alka“ toliau vadovaus E. Stonkevičienė
Dabartinė Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė laimėjo konkursą šio muziejaus vadovės pareigoms užimti. ...
-
Magiškasis realizmas iš Šri Lankos ir universalios jo pamokos
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis. Ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
S. Kairys su ESINT vadovu aptarė dirbtinio intelekto ir autorių teisių problematiką1
Kultūros ministras Simonas Kairys su vizito į Lietuvą atvykusiu Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (ESINT, angl. EUIPO) vadovu João Negrão Kultūros ministerijoje aptarė aktualias temas, susijusias su dirbtiniu intelektu (DI...
-
Muziejus atsivėrė tiems, kas regi širdimi2
Žmogui su negalia kelionė į muziejų kelia nemažai iššūkių. Kaip savarankiškai aplankyti ekspoziciją, jei negali matyti eksponatų ar fiziškai patekti į parodos salę? Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės ...
-
Gyvenimo prasmė ir džiaugsmas – knygose: J. Strielkūnui – 85-eri
„Štai eina pakrypuodamas, kažko susirūpinęs (bet gali bemat nusijuokti), ant pilvuko prasiskyrusiais marškiniais, štai gurkšnoja negarsiai pašūkaliodamas su jaunais poetais, išmokusiais jo „Bocherso pla...
-
Kada baigsime kopijuoti natas?1
Lietuvos autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija LATGA kartu su Kultūros ministerija pakvietė valstybinių muzikos kolektyvų, Lietuvos nacionalinio kultūros centro, muzikos mokyklų ir kitų suinteresuotų organizacijų atstovus į atvirą ...
-
Buvusioje areštinėje – sovietinės Lietuvos grimasos: nostalgijos kupinas gastronomas21
Duris lankytojams vėl atveria alternatyvios kultūros erdvė buvusioje areštinėje, Vilniuje. Didelio susidomėjimo parodą apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje, kasdienius paprastų žmonių bandymus išgyventi, nepaisant buitį kausčiusio s...