„Stop juostos“ maršrutas nr. 62 – Pakruojis

Šio maršruto veikėjai – Lietuvos malūnų tyrinėtojas, muziejininkas Eligijus Juvencijus Morkūnas, pakruojiškis paveldosaugininkas Mindaugas Veliulis, amžininkė iš Pakruojo rajono Genovaitienė Jasiūnienė. Taip pat – Linkuvos kultūros centro vaikų folkloro ansamblis „Ratinėls”.

Pakruojo kraštu laidos „Stop juosta“ komanda keliaus neįprastu būdu – riedės buvusio siaurojo geležinkelio bėgiais. Būtent šis geležinkelis tarpukariu sujungė Šiaurės Aukštaitijos miestelius – Petrašiūnus, Linkuvą ir Pakruojį. Dar XIX a. pradėtas tiesti siaurasis geležinkelis tarpukariu suklestėjo – imtos statyti naujos stotys, pramoninius vagonus keitė keleiviniai, o kelionės populiariais maršrutais tapo krašto legenda.

Maršrutas pradedamas keliaujant po Pakruojo apylinkes. Pirma stotelė – Petrašiūnai. Šis gražus kaimas garsėjo ne tik kasamu dolomitu, naudojamu kelių tiesimui, bet ir siaurojo geležinkelio mazgu. „Petrašiūnai buvo tarsi didesnė stotelė su keliomis atšakomis. Iš čia buvo galima nuvažiuoti iš Petrašiūnų į Linkuvą bei Žeimelį,“ – pasakos Pakruojo rajono savivaldybės kultūros paveldo vyriausiasis specialistas Mindaugas Veliulis.

Per Petrašiūnų siaurąjį geležinkelio tiltą, pastatytą 1937 metais, tarpukariu į Gubernijos dvarą prie Šiaulių buvo gabenamas dolomitas. Petrašiūnų siaurojo geležinkelio tiltas kartu su geležinkelio stotimi įrašytas į kultūros vertybių registrą.

Pakruojis – lygumų, vėjų ir malūnų dangoraižių kraštas. Laidoje muziejininkas Eligijus Juvencijus Morkūnas lankysis XX a. pradžioje pastatytame 8 kampų keturaukščiame vėjo malūne ir pasakos apie malūnininkystės plėtrą ir funkcinį pastatų panaudojimą.

Tarpukariu Lietuvoje iš viso veikė apie 2000 vėjo malūnų. Daugiausia jų – Pakruojo krašte. Aplankomas Pakruojo dvaras, priklausęs baronui Vilhelmui fon Ropui, kuris taip pat turėjo ir malūną priešakyje. Būtent čia prasideda ir pati krašto istorija, kurią, kaip ir apie pirmuosius krašto pramonininkus žydų tautybės brolius Maizelius, pasakos M.Veliulis.

Kita maršruto stotelė – vienas įdomiausių tarpukario statinių – ugniagesių draugijos gaisrinė/stoginė, ant kurios iki šių dienų išlikę autentiški užrašai. Ši gaisrinė – vienas unikalesnių Pakruojo pastatų, kurio kopija stovi Rumšiškių muziejuje.

Ant Kruojos kranto stovi seniausia medinė sinagoga, kurią tarpukariu tyrinėjo garsus Lietuvos kalbininkas, Jono Jablonskio mokinys Chackelis Lemchenas. Pagal C.Lemcheno darytas nuotraukas, ši sinagoga vėliau buvo rekonstruota. Šis statinys – viena seniausių medinių sinagogų Lietuvoje bei Europoje, išlikusių šiai dienai.

Dar viena išskirtinė Pakruojo vieta – siaurojo geležinkelio stotis. Siaurukas pastatytas per Pirmą pasaulinį karą, nutiesus ruožą „Šiauliai – Pasvalys“. Teigiama, kad šioje stotyje virė gyvenimas: čia susitikdavo ir ūkininkai, ir į šokius važiuojantis jaunimas.

Malūnų produkcija ir geležinkeliai buvo svarbūs visoje Lietuvoje tarpukariu veikusioms žemės ūkio draugijoms „Lietūkis“. Tipinis „Lietūkio“ sandėlis – Pakruojyje 1938 metais suprojektuotas architekto Broniaus Elsbergo. Šis pastatas taip pat įtrauktas į kultūros vertybių sąrašą. Apie pastato funkciškumą ir jaunimo šėliones, siekiant sustabdyti šalimais buvusį traukinį, pasakos muziejininkas Eligijus Juvencijus Morkūnas.

Laidos pabaigoje prisiminimais apie šį nuostabų kraštą dalinsis ir amžininkė, Linkuvos gyventoja Genovaitė Jasiūnienė.

Apie tarpukariu klestėjusį siaurąjį geležinkelį, buvusią Petrašiūnų stotį, didingus malūnus, dvarą, kuriame prasidėjo Pakruojo istorija ir vieną įdomiausių tarpukario statinių – ugniagesių draugijos gaisrinę/stoginę sužinosite jau šį sekmadienį, Pakruojo kraštui skirtoje „Stop juosta“ laidoje.

„Stop juosta“  – sekmadienį, lapkričio 4d., 13 valandą per LRT Plius kanalą.

Visas šio maršruto naujienas galite sekti „Stop juostos“ ir LRT „Facebook“ paskyrose bei laidos „Youtube“ kanale.

Visi laidų įrašai talpinami LRT mediatekoje.

Laida kuriama bendradarbiaujant su Lietuvos kultūros taryba ir patronuojant UNESCO. Projektas dalinai finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos.

TV laida „Stop juosta“ – konkurso „Pragiedruliai“ 2016 m. geriausias televizijos dokumentikos projektas.

Pirmosios Lietuvos respublikos progreso sprogimas – ne tik Kaune – visoje Lietuvoje. Modernizmo ženklai, iškilios asmenybės ir šių dienų miesto žmonės su savo istorijomis ir muzikinėmis emocijomis.