- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Visą gyvenimą ryžtingai siekiau laisvės“, – yra sakęs pernai pasaulį palikęs lenkų kino meistras Andrzejus Wajda. Apie laisvę gyventi ir kurti nepaisant priešiškos politinės sistemos režisierius pasakoja paskutiniame savo filme „Povaizdis“.
Kaip pats sako, šiuo kūriniu norėjo perspėti, kad jokia valdžia neturėtų kištis į meną. Filmo premjera Lietuvoje įvyks Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse – kovo 10-ąją.
Biografinis filmas pasakoja apie garsų lenkų tapytoją avangardistą Władysławą Strzemińskį, kuris už sovietinei sistemai prieštaraujančias idėjas netenka dėstytojo vietos Lodzės meno akademijoje ir yra išbraukiamas iš Menininkų sąjungos sąrašų. Dailininkas nebetenka menininko statuso, todėl jam draudžiama net įsigyti dažų paveikslams.
Tai nepalaužiamo žmogaus portretas. Žmogaus, kuris pasitiki savo sprendimais ir yra atsidavęs menui, kurio niekas nevertina.
Prasideda sukrečianti žmogiškumo kova už teisę ne tik kurti, bet ir gyventi visuomenėje, kuri paženklinta cenzūra ir laisvės suvaržymu. „Tai nepalaužiamo žmogaus portretas. Žmogaus, kuris pasitiki savo sprendimais ir yra atsidavęs menui, kurio niekas nevertina“, – apie filmą sakė A. Wajda.
W. Strzemińskis buvo vienas reikšmingiausių Lenkijos menininkų. Jis suformulavo ir išplėtojo unizmo (abstrakcionistinės tapybos krypties) teoriją, įkūrė modernaus meno muziejų Lodzėje. Tarp jo pažįstamų ir draugų buvo garsūs menininkai Marcas Chagallas, Alexanderis Rodchenko, Kazimiras Malevichius.
Kūrėjas su žmona Katarzyna Kobro trejus metus (1921–1924) gyveno ir Vilniuje. Čia dėstė piešimą, o 1923 metais su menininku Vytautu Kairiūkščiu surengė Naujojo meno parodą, kuri davė pradžią lenkų konstruktyvizmui.
Tapybos pasaulis nebuvo svetimas ir A. Wajdai. Po karo būsimasis režisierius studijavo Krokuvos dailės mokykloje, tačiau po trejų metų suprato, kad niekada netaps geru dailininku ir metęs studijas įstojo į Lodzės kino mokyklą.
Ten jaunasis A. Wajda pirmą kartą pamatė ir W. Strzemińskį, kuris dėstė meno mokykloje ir apie kurį po daugiau nei šešiasdešimt metų sukurs „Povaizdį“. Filmą, kuris taps paskutiniuoju jo darbu – savotišku testamentu.
Kritikai atkreipia dėmesį, jog filmas aktualus ir šiandien, kai įvykiai pasaulyje verčia iš naujo permąstyti žmogaus ir politikos santykį. A. Wajda niekada nekūrė aklai politizuotų filmų, tačiau politinė žinutė jo filmuose visada būdavo svarbi, kadangi jis gyveno laikais, kai priešintis totalitarizmui buvo daugelio asmeninė ir pilietinė teisė.
„Noras kurti politinį kiną kyla ir stiprėja tada, kai auga poreikis atskleisti tiesą ir reikšti nepasitenkinimą ar protestą. Turint omenyje šiandieninę sociopolitinę realybę greitu metu neabejotinai įsitikinsim, ar tiesos troškimas yra stiprus“, – viename paskutiniųjų interviu teigė A. Wajda.
Kino kritikai „Povaizdį“ vadina asmenišku A. Wajdos, kovotojo už laisvę, meilės laišku kitam kovotojui už laisvę – W. Strzemińskiui. Jie giria ne tik stiprią režisūrą, bet ir meistrišką „Povaizdžio“ operatoriaus Pawelo Edelmano darbą ir pagrindinio aktoriaus – genialaus Bogusławo Lindos – vaidybą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas1
Italijoje, Venecijoje, šiuolaikinio meno bienalėje, penktadienį atidaromas Lietuvos paviljonas, pranešė Nacionalinis dailės muziejus. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga3
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Klaipėdoje liepsnos tango aistros
Po savaitės Klaipėdoje galėsime išvysti vieną garsiausių šių dienų Argentinos tango šokėjų ir jo suburtą grupę. Pasaulio tango čempionu pripažintas šokėjas Marcos Ayala kitą penktadienį kaitins žiūrovų kraują ant...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas1
Gegužės 3 d. 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos žiūrovų lauks režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Atžalynas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...