Koks 1863 m. sukilimo tremtinio Baukio gausios šeimos likimas?

Slopindama 1863 m. sukilimą, carinė valdžia iš Utenos apskrities, Užpalių valsčiaus, Vanagiškių kaimo į Samaros gubernijos stepes ištrėmė valakinio ūkininko Juozapo Baukio septynių asmenų šeimą.

Į Sibirą ir atgal

Drauge su kitais tremtiniais užpalėnais paliko juos stepėje prie Bolšaja Uzen upės, tos upės slėnyje jie kūrėsi, kaimą pavadino Čiornaja Padina.

Gal ir būtų tremtinių užpalėnų ainiai pasilikę Čiornaja Padinoje visam laikui, jeigu ne sovietinės valdžios sukeltas badas Pavolgyje. Vertė badaujančius ieškoti išeities, vyko pasiuntiniai į Lietuvą prašyti vyriausybės, kad leistų grįžti į tėvų ir senelių žemę. Ir Lietuva ištiesė jiems pagalbos ranką; siuntė ešelonus su maistu, priėmė ir apgyvendino grįžtančius.

Tarp 1922 m. grįžusiųjų į Lietuvą buvo tremtinio Juozapo Baukio (rusiškai Bovkis) sūnus Jonas Baukys (1863–1927 05 17), kurį tėveliai dar tebegulintį vystykluose išsivežė į nežinomybę iš Vanagiškių kaimo ir kurį išsaugojo ilgame žiemos kelyje nuo Užpalių iki Volgos. Grįžo jis su antrąja žmona Agnieška Namajuškaite, tremtinio iš Antakalnių kaimo dukra ir vaikais: Juozu ir Vladu.

Bylos pėdsakais

Grįžtančiųjų iš Rusijos asmenų anketoje Jono Baukio vyriausias sūnus Juozapas Baukys (Bovkis, gim. 1884) nurodo, kad nuo 1914 m. iki 1918 m. tarnavo rusų armijos 719-oje Sibiro "družinoje" Čitoje, yra baigęs suaugusiųjų gimnaziją, trejus paskutinius metus gyveno Kustanajuje ir dirbo girininko padėjėju Turgaisko srities Arakaragasko girininkijoje. Jis grįžo su žmona Domicilija, vežėsi vaikus: Agniesę, Veroniką, Vytautą, Reginą, Aleksandrą ir Leonardą.

Jau gyvenant Lietuvoje, Kamajų valsčiuje ir Kaune, Juozapo Baukio šeima pasipildė dar penkiais vaikais: Onute, Birute, Petriuku, Juozuku ir Algirdu.

Gal būčiau nieko ir nežinojęs apie šią gausią Juozapo Baukio šeimą, jeigu ne jo sūnaus Aleksandro Bovkio (gim. 1910) baudžiamoji byla Lietuvos ypatingajame archyve. Pasirodo, kad Aleksandras Baukys (Bovkis), prieš karą dirbęs Kauno pašte, nežinia kokiomis aplinkybėmis, prasidėjus karui, vėl atsidūrė Rusijoje, net Tambovo srityje, po dviejų mėnesių atvyko į Čiornaja Padinos kaimą pas motinos seserį Bronislavą Požlevą ir iš čia 1942 m. liepą buvo mobilizuotas į 16-ąją lietuviškąją diviziją.

Per plauką nuo mirties

Tarnavo A.Bovkis eiliniu 156-ajame šaulių pulke ir 1942 m. spalio pradžioje pateko į čekisto Jevsiejaus Jacovskio nemalonę. Kažkas nugirdo, kad A.Bovkis esą sakęs, kad "Hitleris neapsiriko pradėjęs karą su Sovietų Rusija, nes SSSR žmonės gyvena labai blogai ir patys nori, kad laimėtų Hitleris. Kai Vokietija nuvers sovietinę valdžią, vėl bus atkurta asmeninė nuosavybė ir žmonės gyvens kaip prie caro – gražiai ir turtingai."

J.Jacovskis tuoj sukurpė baudžiamąją bylą, kad "156 šaulių pulko karys Aleksandras Bovkis, tarp kareivių skleidžia agitaciją, su tikslu pakirsti tarybų valdžios autoritetą, skleidžia melagingus gandus apie blogą kolūkiečių gyvenimą tarybų Rusijoje ir pats nenori dalyvauti tėvynės kare prieš fašistinius grobikus".

Bylą J.Jacovskis atidavė divizijos kariniam tribunolui. Virš A.Bovkio galvos pakibo mirties kardas. 1942 m. spalio 14 d. karinis tribunolas, pirmininkaujant juristui Jurgiui Bliekai (1947–1951 m. buvo Lietuvos teisingumo ministras), pasmerkė kareivį sušaudyti. Gal būtų taip ir buvę, jeigu ne aukštesniosios instancijos sprendimas: 1942 m. spalio 31 d. Maskvos karo apygardos karinis tribunolas mirties bausmę pakeitė 10 metų kalėjimo.

Koks tolesnis mirtininko A.Bovkio likimas – nežinome. Gal jis mirė kalėjime, gal gavo kulką pasiųstas į mirties batalioną, o gal po karo sugrįžo į Kauną pas brolius ir seseris?

Norėdamas šį trumpą rašinį papildyti naujais faktais ir perkelti į rašomą knygą, kreipiuosi į skaitytojus: gal kas nors atsilieps iš gausios Juozapo Baukio šeimos palikuonių? Kreiptis galima e.paštu į laikraščio redakciją santaka@kaunodiena.lt arba tel. 8 615 63 397.

Šeimos pėdsakai

Įdomu tai, kad J.Jacovskio tardomas A.Bovkis pateikia žinių apie tėvus, brolius ir seseris (duomenis gal būti 1940 m.).

Tėvas Bobkis Juozas, Jono, – 58 metų, gyvena Kaune, Tilžės – Dubysos 85, dirba dešimtininku Kauno savivaldybėje. Motina Domicelė (netikra) – 54 metų, namų darbininkė.

Broliai ir seserys:

Vytautas Bovkis – 29 metų, buvo jūrininku sargybos laive "Marijampolė". Sovietinės valdžios 1940 m. suimtas Liepojos uoste, uždarytas į kalėjimą. Likimas nežinomas.

Leonordas Bovkis – 19 metų, gyvena su tėvais, nuolatinio darbo neturi.

Juozas Bovkis – 16 metų, gyvena su tėvais.

Petras Bovkis – 14 metų, gyvena su tėvais, nedarbingas dėl ligos.

Algirdas Bovkis – 9 metų, gyvena su tėvais, mokinys.

Agnesa Bovkis-Deltuvienė – 34 metų, gyvena Kaune, S.Daukanto 16, dirba "Pienocentre" buhalterio padėjėja.

Veronika Bovkis-Udrienė – 32 metų, gyvena Vilniuje, Žydų g. 15, Vilniaus vykdomojo komiteto mašininkė.

Regina Bovkis-Dulinskienė – 28 metų, gyvena Kaišiadoryse, valstietė.

Onutė Bovkis-Jakimavičienė – 17 metų, gyvena Kaune, Aušros g., dirba valgykloje "Valgis" kasininke.

Birutė Bovkis – 16 metų, gyvena su tėvais, dirba padavėja valgykloje "Valgis".



NAUJAUSI KOMENTARAI

puikus

puikus portretas
regėjimas ....... visos detalės čia
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių