Kodėl vienos tautos gyvena geriau, o kitos – prasčiau?

Klausimas, kodėl vienos tautos gyvena geriau, o kitos – ne taip, vertas Nobelio premijos, LRT KULTŪROS laidoje „Projektas PI“ sako Lietuvos banko valdybos narys dr. Marius Jurgilas. Ekonomikos moksle yra keletas teorijų, kurios bando surasti šio reiškinio priežastis. Tarp jų minimas kapitalas, geopolitinės priežastys, prieiga prie natūralių resursų. „Įtakos gali turėti netgi socialiniai faktoriai, nulėmę, kad kai kurios šalys nepatyrė karo baisumų ir jų genofondas nebuvo taip traumuotas kaip Lietuvos. Tai lėmė, kad jie sugebėjo išsaugoti šviesuomenę, mokslą, o kitoms šalims pasisekė mažiau“, – sako M. Jurgilas.

Trečdalis žmonių Lietuvoje gyvena žemiau skurdo ribos. Lietuvos banko valdybos nario dr. M. Jurgilo manymu, analizuojant tokią situaciją reikėtų užduoti klausimą ne apie tai, ką darome ne taip, o klausti – ką padarėme ne taip.

„Galbūt mes padarėme klaidą priėmę vieną religiją, o ne kitą. Gal prieš šimtus metų pasirinkome kitokią kultūros kryptį negu, pavyzdžiui, estai, kuri ir nulemia, kaip visuomenė žiūri į turtą, ką reiškia dalijimasis su kitais, artimojo vaidmuo, požiūris į save – esu visuomenės dalis ar siekiu tik individualių poreikių“, – svarsto dr. M. Jurgilas.

Ekonomisto manymu, kalbant apie šalies gerovę, taip pat labai svarbu atsakyti į klausimą, kaip susitvarkėme ir kaip suvaldėme patį didžiausią virsmą Lietuvos istorijoje – perėjimą prie privatinės nuosavybės.

Gal prieš šimtus metų pasirinkome kitokią kultūros kryptį negu, pavyzdžiui, estai, kuri ir nulemia, kaip visuomenė žiūri į turtą.

Stokholmo universiteto Tarptautinių ekonomikos studijų instituto ir Nobelio premijos komiteto narys prof. Torstenas Perssonas sako, kad svarbus politikos formavimo bruožas Švedijoje – neformalios diskusijos tarp valdančiųjų ir lyderių kitose pozicijose, pvz., akademiniame pasaulyje.

„Esama ir tam tikrų politikos formavimo institucijų, kurios prašo akademinės bendruomenės dalyvauti rengiant politikos pasiūlymus. Tačiau, manau, kad taip yra visur pasaulyje. Klimatas tokiose neformaliose diskusijose, kuriose dalyvauja skirtingų visuomenės sektorių – politikos, viešojo administravimo, verslo ir akademinės bendruomenės – lyderiai, yra gana vaisingas, tad žmonės turi galimybę susitikti ir aptarti pačius aktualiausius klausimus“, – Švedijos patirtimi dalijasi T. Perssonas.

Klausimą, kodėl vienos tautos gyvena geriau, o kitos – ne taip, M. Jurgilas vadina vertu Nobelio premijos. Specialisto teigimu, yra keletas ekonomikos teorijų, kurios bando paaiškinti tokią situaciją. Kai kurios teorijos sako, kad tai susiję su didesniu kapitalu. Taip pat lemia ir geopolitinės priežastys, prieiga prie natūralių resursų.

„Netgi socialiniai faktoriai, nulėmę, kad kai kurios šalys nepatyrė karo baisumų ir jų genofondas nebuvo taip traumuotas kaip Lietuvos. Tai lėmė, kad jie sugebėjo išsaugoti šviesuomenę, mokslą, o kitoms šalims pasisekė mažiau“, – kalba M. Jurgilas.


Šiame straipsnyje: tautatautos

NAUJAUSI KOMENTARAI

vaizgantas

vaizgantas portretas
tas prakeiktas avinu nuolankumas-teige klasikas

manau,kad

manau,kad portretas
asilai gerai gyventi negali.Pirma reikia tapti žmonėmis.

......

...... portretas
Lietuva ,šalies vadovui turi būti kaip šeima,jis turi ją valdyti taip ,kad joje gyventi būtų gera visiems .Ne nuskriaustų nei vieno,dabar vadovas, kaip kiaulė prie lovio,pripuolęs stengiasi pirmas priėsti ir kuo daugiau.Užtai tokia padėtis Lietuvoje.
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių