Lietuvoje vis dar gajus tautos suvokimas kalbiniu požiūriu. Esą tie, kurių gimtoji kalba – lietuvių, yra lietuviai, o tie, kurių gimtoji kalba – lenkų, yra lenkai, kitaip tariant, ne mūsiškiai.
Tarsi visuomenės nariai būtų tik tie, kurie kalba lietuviškai. Jei, laikydamiesi Vakarų Europos tradicijos, į tautą žiūrėtume pilietiniu požiūriu, jos nariais suvoktume visus Lietuvos piliečius, visus, kurie dirba valstybės labui, nesidairant į jų gimtąją kalbą ar kraujo ryšius.
Nuostata apspręsti tautybę remiantis kalbiniu požiūriu Lietuvoje buvo populiari tarpukariu. Tačiau atsigręžkime į ankstesnę istoriją: XIX a. pradžioje lietuviu, Lietuvos patriotu buvo vadinamas tas, kuris gerbė laisvę ir Lietuvos statutą. Toks pilietinis tautos suvokimas yra tas kelias, kuriuo eina XXI a. Europa. Ir mes negalime pasilikti tarpukario vėžėse. Jei valstybės gerovę sutapatiname su vienos tautinės bendrijos gerove, labai susiauriname gerovės visiems prasmę. Bandymai taip ją susiaurinti kalba apie tam tikras Lietuvos problemas kuriant pilietinę visuomenę.
Turime neatliktų namų darbų, kurie ypač išryškėja europinės pilietinės visuomenės kūrimo kontekste. Pilietinėje visuomenėje tautinės bendrijos turėtų jaustis vienos didelės daugiakultūrės, daugiatautės bendruomenės dalimi. Tiek jų atstovai, tiek tautinė dauguma turėtų jausti, kad Lietuva yra tas bendras namas, už kurio būklę, jo tobulinimą esame atsakingi visi. Tačiau ir kaip mokslininkas, ir kaip Vilniaus krašto žmogus, save suvokiantis kaip Lietuvos patriotą, Lietuvos vaiką, matau, kad tautinės bendruomenės mūsų šalyje dar nesijaučia to didelio namo bendrais šeimininkais. Kaip jais tapti, kaip visiems kartu gražiai sugyventi? Teisininkai pasakytų, kad pirmiausia turime laikytis teisinės valstybės principų, gerbti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus. Jau pirmuosiuose svarbiausio šalies teisinio dokumento straipsniuose parašyta, kad prieš Konstituciją visi piliečiai lygūs, kad Lietuvoje valstybinė kalba yra lietuvių, bet galima vartoti ir kitas kalbas.
Visgi atrodo, kad supratimas apie tai, kas yra tautos nariai, keičiasi ir lietuviškame kontekste. Išeivijoje galima sutikti žmonių, kurie kalba tik angliškai, bet laiko save lietuviais. Arba iš Rusijos sugrįžtantys tremtinių palikuonys: kalba tik rusiškai, bet laiko save lietuviais, o Lietuvą – savo tėvyne. Dabar, kai sienos – atviros, kai žmonės pusę metų dirba Lietuvoje, pusę – Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Skandinavijoje, JAV, tautinio identiteto klausimas tampa kitoks net ir lietuviškose šeimose – jau nekalbant apie mišrias. Daugėja žmonių, save suvokiančių bendros Europos namų piliečiais. Šis suvokimas dvipakopį tautinės priklausomybės suvokimą papildo nauja plotme, kurioje tautinė – arba pilietinė – priklausomybė tampa daugiapakope.
Prie atviroms pilietinėms visuomenėms būdingo tautos suvokimo artėtume dar sparčiau, jei politikai keistų savo retoriką. Jei Lietuvos politikai dažniau kalbėtų apie tautą kaip apie piliečių bendriją, neskirstydami jos į lietuvius, lenkus, rusus, žydus ir kitus, tolerancijos būtų daugiau. Pastarųjų mėnesių vieša retorika lenkų mažumos ir kitais tautiniais klausimais pakrypo nesuprantama vaga. Pamiršome, kad gyvename ne XX a. pradžioje. Pamiršome, kad visi turime rūpintis pilietinės visuomenės kokybe, teisine valstybe, laikytis Konstitucijos principų. O dabar Konstitucija neretai tampa tik siauro teisininkų būrelio susidomėjimo objektu.
Kuriant daugiakultūrę Lietuvos bendruomenę, reikia dar daug nuveikti. Visiems tokios bendruomenės nariams, nepriklausomai nuo to, kokia jų gimtoji kalba.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvoje tapytas filmas „Kaimiečiai“ – jau šalies kino teatruose
„Kino pavasaryje“ ką tik pristatytas ir festivalyje net du apdovanojimus – žiūrovų simpatijų ir geriausios lietuviškos premjeros – nuskynęs režisierių DK Welchman ir Hugh Welchmano tapytas filmas „Kaimiečiai“...
-
Pagrindinis „Kino pavasario“ prizas – lenkų režisieriaus filmui „Iš kur į kur“
Pagrindinį šių metų „Kino pavasario“ prizą laimėjo lenkų režisieriaus Macieko Hamela (Maceko Hamela) filmas „Iš kur į kur“. ...
-
Velykų muzika su prancūziškais pasisveikinimais
Antrąją šv. Velykų dieną su muzika švęsime prisikėlimą, pavasario pabudimą ir kaip kasmet – Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ kviečia išeiti į miesto gatves, nusišypsoti, o pasivaik&...
-
„Auksiniai scenos kryžiai“ – dizainerei S. Straukaitei, scenografei L. Liepaitei2
Minint Tarptautinę teatro dieną, trečiadienio vakarą Klaipėdos dramos teatre įteikti prestižiniai teatro apdovanojimai „Auksiniai scenos kryžiai“. ...
-
Dvi sostinės kultūros įstaigos taps viena
Vilnius optimizuoja kultūros įstaigų tinklą – Vilniaus mokytojų namai ir Vilniaus kultūros centras taps viena įstaiga. Šių pokyčių metu siekiama stiprinti sostinės kultūrinę ekosistemą ir kurti miesto kultūrai palankias bendradarbys...
-
Dovana lėlininkų patriarcho jubiliejui – jo kurtų paveikslų paroda
Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) Didžiosios scenos fojė veikia garsaus lėlininko, dailininko Vitalijaus Mazūro tapybos darbų paroda „Išsigelbėjimas“. Šis renginys – graži įžanga į menininko 90-mečio paminėjim...
-
Kaunas nusilenkė ryškiausioms teatro asmenybėms: aidint ovacijoms įteiktos „Fortūnos“2
Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Kauno miesto savivaldybė tradiciškai surengė iškilmingą profesionalių kūrėjų, aktorių ir režisierių apdovanojimų ceremoniją. Kauno kultūros centre už ryškiausius metų nuopelnus ...
-
Skaudžią netektį išgyvenanti A. Tamulytė pasidalijo jautriu įrašu: lauksiu tavęs visą gyvenimą10
Sielvarto dėl mamos Danutės Dirginčiūtės-Tamulienės netekties neslėpė velionės dukra, garsi aktorė Aurelija Tamulytė. ...
-
Gedimino kalno papėdėje atidaromas Lietuvos istoriją pristatysiantis Pilininko namas
Lietuvos nacionalinis muziejus trečiadienį Gedimino kalno papėdėje atidaro naujausią padalinį – Pilininko namą. ...
-
Klaipėdoje teatralams bus įteikti Auksiniai scenos kryžiai1
Klaipėdos dramos teatre trečiadienį vyks Auksinių scenos kryžių apdovanojimų ceremonija. ...