Kabelių bažnyčios pastogėje rasti vargonai, kuriais galėjo groti M. K. Čiurlionio tėvas

Ratnyčioje gyvenanti menotyrininkė Aušra Česnulevičienė, šiuo metu Kauno Vytauto Didžiojo universitete studijuojanti menotyros magistratūroje, surinko įrodymų, kad M. K. Čiurlionio tėvas 1877–1878 metais vargonavo Ratnyčios bažnyčioje, o joje buvę mediniai vargonai šiuo metu yra atsidūrę Kabelių bažnyčios pastogėje, teigiama Kultūros paveldo departamento (KPD) pranešime.

„Kiek esu kalbėjusi su specialistais profesionalais, kultūros žmonėmis, visi yra už tai, kad išlikusius vargonų fragmentus būtina įtraukti į Kultūros vertybių registrą, kol jie galutinai nesunyko ir neprapuolė. Juk artėjant 150-ioms M. K. Čiurlionio gimimo metinėms tai būtų puikus kultūrinės atminties ženklas, papildantis ne itin gausų Čiurlionių šeimos originalių artefaktų archyvą“, – pranešime cituojama A. Česnulevičienė.

Menotyrininkės teigimu, ją ant paieškų kelio užvedė buvęs M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus Druskininkuose direktorius Adalbertas Nedzelskis. Jis parodė muziejaus, tai yra Čiurlionių namų, palėpėje buvusią ažūrinę lentą su paukšteliu nuo vargonų, kuriais Ratnyčios bažnyčioje kadaise grojo M. K. Čiurlionio tėvas.

A. Nedzelskis teigė šią lentą parsivežęs iš Kabelių bažnyčios.

Ratnyčios bažnyčia 1909 metais buvo išardyta ir su visu inventoriumi pervežta į Kabelius, kur iš naujo pastatyta.

„Taip į Kabelius iš Ratnyčios atkeliavo ir senieji vargonai. Bažnyčiai įsigijus naujus, senieji nukeliavo į bažnyčios pastogę“, – teigiama KPD pranešime.

Pasak A. Česnulevičienės, 2020 metais užlipus į Kabelių bažnyčios pastogę, aptiktos atskiros vargonų dalys, taip pat rasta tokia pati, kaip Druskininkuose, ažūrinė lenta su paukšteliu.

Pernai vasarą vargonų dalis apžiūrėjo restauratorius Girėnas Povilionis. Jis nustatė, kad tai šešių registrų vargonų klaviatūra. Ratnyčios bažnyčios inventorinėse knygose rastas įrašas, kad bažnyčia tikrai turėjo šešių registrų vargonus.

Anot KPD, A. Česnulevičienė archyvuose surinko ir daugiau įrodymų, pagrindžiančių hipotezę, kad tai tikrai tie vargonai, kuriais galėjo groti K. Čiurlionis.

Žymaus Lietuvos dailininko ir kompozitoriaus tėvas K. Čiurlionis (1846–1914) buvo vargonininkas ir chorvedys, trumpai vargonininkavęs Liškiavoje, paskui visą gyvenimą – Druskininkuose. Teigiama, kad pirmąsias muzikos pamokas sūnus gavo iš jo.