- Aušrelė Kargaudienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ar žinote, kokia spalva buvo dažomi margučiai XX a. pradžioje? Nustebsite! Dauguma jų buvo juodi – tokių pavyzdžių saugoma M.K.Čiurlionio dailės muziejuje. Kodėl juoda? Juk tai žemės spalva. O kodėl skutinėjo ir margino svastikomis, spiralėmis, saulutėmis, žvaigždutėmis, augalais, žalčiais? Ne vien dėl gražumo, tai prasmių kalba.
Kiaušiniai simbolizavo gamtos prisikėlimą, gyvybės atsiradimą, gyvenimo atsinaujinimą, augmenijos gimimą, žydėjimą ir vaisingumą.
Mažai kam žinoma, kad anksčiau margučiai buvo dažomi, valgomi, ridenami ir per Jurgines, Sekmines. Tai seno maginio veiksmo tęsinys, siekiant paleisti, atpalaiduoti gyvybę. Tikėta, kad taip gyvybė persiduos žemei motinai, kuri gimdo visa, kas gyva. O kad magijos galia sustiprėtų, kiaušinius dažė, margino ir skutinėjo.
Daug kas išsigąsta, ant kiaušinio svastiką išvydęs: "Čia juk hitlerininkų ženklas!" Taip, jie buvo nusavinę svastiką kuriam laikui, tačiau baltai svastiką siejo su Dievu, Saule ir Perkūnu.
O kodėl žaltys apsivijęs margutį? Žaltys mitologijoje labai svarbus, jis saugojo požemį, jo vandenį, reikalingą gyvybei, nes vien saulės šilumos gyvybei nepakanka. Senovėje tikėta: jei sutiksi žaltį, bus vestuvės arba gims kūdikis. Taip, žaltys, vaizduotas spirale, – gyvybės davėjas ir saugotojas. Net giesmelė išlikusi: "Va šitas žmogus tik gimęs, o jau pamatė tave, gyvate!" (iš Panevėžio r. Vaišvilų k. XIX a. giedotos giesmės).
Taigi kiaušinis išreiškė archetipinę visa ko pradžios idėją. Pasaulio nepertraukiamumas – tai šviesos ir tamsos dvikova. Ją simbolizuoja paukščio – Saulės simbolio ir gyvatės ar žalčio – požemių simbolio kova.
O kurie iš velykinių papročių pasiekė mus, kurie nunyko? Nuo Užgavėnių iki Velykų – septynios gavėnios savaitės. Tai ne kūno (griežtas pasnininkas be mėsos ir pieno), bet ir sielos apvalymas, išmintingas perėjimas iš žiemos į pavasarį. Mano močiutė, gimusi XIX a. ir pagimdžiusi septyniolika vaikų, pasakojo, kad per pasninkus jai būdavę silpna dėl badavimo, tai ji naktį, kai niekas nematydavo, nueidavo į tvartą ir pasimelždavo į puodelį pieno. Palaipsniui žmonėms pabodo tokia griežta norma.
Neišlikęs paprotys – Gavėnios išvarymas. Vaikai ir jaunimas įsitaisydavo barškalus ir prie bažnyčios keldavo triukšmą. Kai kur net tampydavosi lentelę, simbolizuojančią silkę, todėl šis paprotys dar buvo vadinamas silkės išvarymu.
Kai kur Lietuvoje būdavo Gavėnas, paprastai juo apsirengdavo zakristijonas. Apranga buvo kiek panaši į velnio, veidas – suodinas. Davėną aplink bažnyčią varydavo su trenksmu: mušdami būgną, šaudydami iš patrankėlių. Taip nušautą Gavėną turėdavo pakeisti Velykė.
Velykė – tai bobutė, kurios niekas nematė, bet žino, kad tokia buvo. O nematė todėl, kad ji labai anksti rytą vaikams atnešdavo margučių ir palikdavo juos už durų. Kartais juos vežimaityje atveždavo zuikutis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“116
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...