- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Į šį klausimą bando atsakyti Kaune gimusi tarpdisciplininio meno kūrėja Marija Griniuk. Ieškodama naujų atlikėjo vidinių jausmų pristatymo auditorijai būdų ji ėmėsi elektroencefalografijos (EEG) rodmenų, kurie, menininkės manymu, gali virsti nauja performanso priemone.
Suomijos Laplantijos universiteto leidinyje „Techno-voyeurism into a (performing) Body“ aprašytas tyrimas atskleidžia, kad, pritaikius EEG realaus laiko patirtis, leidžia savitai pažvelgti į atlikėją kaip į žmogų. Vidinė fizinė atlikėjo būsena per performansą gali būti įrašoma arba rodoma realiuoju laiku. Tai leidžia iš arčiau pažvelgti į menininko, pasinėrusio į gyvą pasirodymą, kognityvinę būseną.
Meninė M. Griniuk tyrimo dalis buvo vykdoma 2019–2021 m. įvairiose Šiaurės ir Baltijos šalių regiono meno vietose ir renginiuose – pavyzdžiui, Stokholme vykusiame „Supermarket Art Fair“, „Common Ground“ projekte Palangoje. Kūrėja išplėtojo įtraukiančius performansus, kurių metu sąveika su auditorija buvo pagrindinė meninės raiškos dalis, turėjusi įtakos M. Griniuk, kaip atlikėjos, kūno būsenai.
Atlikėjo būsena per performansą gali būti įrašoma arba rodoma realiuoju laiku.
Atlikti meniniai eksperimentai parodė, kad performansus formuoja ir veikia auditorija, pasirodymo vieta ir jo metu naudojami objektai, tokie kaip savadarbiai muzikos instrumentai, EEG įranga ar archyvinė medžiaga – nuotraukos, tekstai. Visi kartu jie daro įtaką tam, kaip atlikėja jaučiasi ir kokį pažintinį krūvį ji patiria.
„Realaus laiko patirtis suteikia žiūrovams galimybę autentiškai pažvelgti į atlikėją kaip į žmogų, patiriantį emocijas ir jaudulį atspindinčias fizines sąlygas atliekant gyvą meno kūrinį“, – aiškina M. Griniuk.
Atlikėjo pasirodymo vaizdo įrašo ir į garso bangas ir vaizdus paverstos smegenų veiklos rodiklių kombinacija galėtų būti įtraukiama į performanso meno kūrinio pristatymą muziejų ir meno galerijų publikai.
„Užfiksavus, kaip susivienija garsas, vaizdas ir įrašyta performansą atliekančio kūno vidinė būsena, galima parodyti, kad performansas nėra statiškas, o veikiau progresuojantis meninis veiksmas“, – teigia M. Griniuk.
M. Maslo nuotr
Gauti rezultatai gali priartinti tyrimus ir technologijas prie meno akademine prasme, pavyzdžiui, organizuojant performanso meno ugdymą meno akademijose.
„Galimybė sustiprinti ryšį tarp publikos ir atlikėjo, atskleidžiant atlikėjo kūno būseną, jaudina įvairiomis prasmėmis. Pirmiausia, technologijos leidžia mums išplėsti performanso įrašymo galimybes. Atlikėjo vidinė būsena visada buvo paslėpta pasirodymo dalis, kurią dabar galime stebėti – galima atsekti atlikėjo išgyventas jaudulio akimirkas“, – pastebi M. Griniuk.
Jos teigimu, atlikimo menas, ypač performanso meno ugdymas, galėtų pasinaudoti šiuo atradimu ir imtis novatoriškų veiksmų išnaudojant technologijas performansams kurti, juos patirti ir užfiksuoti. Tam net nebūtina naudoti EEG technologiją – galima pasitelkti biometrinius duomenis plačiąja prasme.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“2
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka18
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...
-
Tarpininkai: A. Miežio ir I. Kazakevičiaus darbų paroda
Autoriai – tapytojas Andrius Miežis ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius – kūriniais kalbasi apie kultūrą ir natūrą, realybę ir mistifikaciją, apie menininkus ir paveikslus, jų „tarpininkavimo“ būdus bendraujant su meno publi...
-
Atsisveikinama su operetės primadona D. Dirginčiūte-Tamuliene5
Antradienį Kauno valstybiniame muzikiniame teatre atsisveikinama su soliste, operetės primadona Danute Dirginčiūte-Tamuliene. Urna bus išnešama 14 val. Laidojama Petrašiūnų kapinėse. ...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 15–21 d.
Balandžio 17 d. Garliavos kultūros centras: 12 val. – projekto „Teatro SPA jaunimui ir vaikams“ Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis vaikams „Knygų personažai atgyja“. Kauno rajono sporto centras: 19 val. – Lietuvos ...
-
Parodoje – muzikos ir tapybos sinergija
Garliavos kultūros centre atidaryta tapybos darbų paroda „M. K. Čiurlionio muzikos ir tapybos sinergija“. ...