- Agnė Kairiūnaitė, LRT Klasikos laida „Manasis aš“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiandien turbūt kas trečia moteris yra vadinama fatališka arba nori tokia būti, teigia Kauno valstybiniame muzikiniame teatre pastatyto miuziklo „Karmen“ režisierius Kęstutis Jakštas. Tačiau, jo nuomone, šių laikų fatališka Karmen yra priešingybė tikrajai Karmen.
„Tarp daugybės pilkų šiandieninių Karmen surasti mūsų Karmen, tokią, kokią norėtume matyti, kokia ji turėtų būti – herojiška, mylinti beatodairiškai, besąlygiškai, yra labai sudėtinga“, – mano K. Jakštas.
– „Karmen“ – viena dažniausiai pasaulyje statomų operų. Kaip Jums atrodo, kodėl? Kas šioje medžiagoje yra ypatinga?
– Jei kalbame apie Georges`o Bizet „Karmen“, tai tuo metu, kai atsirado ši opera, niekas nerašė operų apie prastuomenės gyvenimą. Tai apskritai buvo didžiulis įvykis pasaulyje. G. Bizet ilgą laiką nebuvo pripažintas – kaip gali eilinė čigonė tapti pagrindiniu personažu?
Be to, yra puikus Prospero Merimee apsakymas, yra Aleksandro Puškino eiliuota poema „Čigonai“, nuo ko viskas ir prasidėjo. Ta istorija yra rašyta, perrašyta įvairiais žanrais. Yra baleto pastatymų. Yra puikus Rodiono Ščedrino darbas, perdirbant G. Bizet. Yra ir miuziklo variantas – mano labai mėgstamo kompozitoriaus Franko Wildhorno, kuris ėmėsi šios temos.
Šiaip jis yra drąsus žmogus, rašo miuziklus labai populiarioms istorijoms, kaip, pavyzdžiui, Williamo Shakespeare`o „Romeo ir Džiuljeta”. Yra didžiulė rizika, nes ši istorija visiems gerai žinoma. Žinant, kokia kritika laukia ateityje, yra kur kas lengviau imtis nežinomos temos. Imtis nežinomos istorijos yra saugiau. Tada turi interpretacijos laisvę. Jei imiesi žinomos istorijos, kaip šiuo atveju „Karmen“, kurios siužetą visi žino, jį interpretuoti, pristatyti kokią nors versiją yra be galo sunku, nes visur turi atrasti tiesą: kad niekur nebūtų sumeluota, nebūtų kvaila, banalu ir pan.
Mus šioje situacijoje gelbsti tai, kad šiuolaikiniame miuzikle yra tik nedidelis fragmentas istorinės „Karmen“ – pačioje pradžioje, veiksmas tabako fabrike. O toliau veiksmas keliasi į šias dienas, į Ispaniją. Nors pagaliau tai gali būti net ne Ispanija, tų Karmen yra visur. Man atrodo, kad ir dramaturgas, ir kompozitorius labai šauniai sukūrė siužetą, labai stipri dramaturgija. Veiksmas vyksta šiomis dienomis, ir tie personažai tikrai atpažįstami šiandienos gyvenime.
Žmonių charakteriai per laiką nedingsta. Žmonės tik miršta, gimsta nauji, o charakteriai lieka. Yra likimo žmonės, kurie turi savo nubrėžtą kelią. Vieniems tas kelias ilgas, kitiems – visiškai trumpas, tretiems – vingiuotas. Šiuo atveju kalbame apie Karmen kelią – sudėtingą, vingiuotą, kupiną meilės ir galbūt – neapykantos, drąsos, išdidumo.
– Paminėjote, kad visi puikiai žino „Karmen“ siužetą. Kokį pagrindinės veikėjos Karmen charakterį matote Jūs?
– Be abejonės, istorija buvo rašoma apie fatališką moterį. Tuo metu buvo ir istorinių analogijų, apie kurias rašė. Jiems buvo šiek tiek lengviau, nes tų fatališkų moterų turbūt buvo labai nedaug. Vėlgi – ne visai žinau, kas telpa į tą sąvoką – „fatališka moteris“. Vieniems ji atrodo turinti vien tik neigiamas savybes, kitiems jos – sumaišytos su su teigiamomis savybėmis.
Sudėtingiausias dalykas yra tas, kad šiandien turbūt kas trečia moteris – fatališka arba nori tokia būti. Gal aš keistai pasakysiu, bet turbūt šių dienų Karmen – tų laikų Karmen priešingybė. Tarp daugybės pilkų šiandieninių Karmen surasti mūsų Karmen, tokią, kokią norėtume matyti, kokia ji turėtų būti – herojiška, mylinti beatodairiškai, besąlygiškai, yra labai sudėtinga.
Bet nelabai galėčiau Karmen atriboti nuo viso siužeto, kur šalia yra ir oponuojantys personažai, tokie, kaip Chosė, Gasija. Aš asmeniškai atsispyriau nuo žemėlapių. Atsiverčiau žemėlapį ir pasižiūrėjau į teritorijas – kur yra Andalūzija, iš kurios kilusi Karmen, pasižiūrėjau, iš kur yra kilęs Chosė.
Jis yra baskas. Štai pagal tuos regionus kūriau charakterius. Na, sakykime, baskų charakteryje yra užkoduotas tikėjimas. Tai yra perduodama iš kartos į kartą, kaip pas gruzinus – garbės suvokimas. Tikėjimas Dievu, garbe, visais tais dalykais. Karmen – Andalūzijos čigonė. Šie du, atrodytų, nesuderinami tautiniai bruožai, charakteriai staiga kartu susitinka kažkokioje kryžkelėje. Ir susitinka lemtingai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Buvusioje areštinėje – sovietinės Lietuvos grimasos: nostalgijos kupinas gastronomas4
Duris lankytojams vėl atveria alternatyvios kultūros erdvė buvusioje areštinėje, Vilniuje. Didelio susidomėjimo parodą apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje, kasdienius paprastų žmonių bandymus išgyventi, nepaisant buitį kausčiusio s...
-
4-oji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtą kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. ...
-
Bibliotekos nurašytas knygas galės atiduoti tiems, kam jos reikalingos
Bibliotekos, prieš atiduodamos perdirbti nurašytas knygas, galės neatlygintinai perduoti jas fizinių ar juridinių asmenų nuosavybėn. Ketvirtadienį Seimas priėmė tokią galimybę suteikiančias Kultūros ministerijos parengtas Bibliotekų ...
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą3
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“118
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...