Quantcast

Garsas – dar vienas būdas suvokti pasaulį

„Nepatogaus kino“ organizuojamas audiofestivalis „Banguoja“ sėkmingai įgyvendina savo tikslą – pristatyti ir populiarinti audiodokumentikos žanrą Lietuvoje, plėsdamas savo programą tarptautiniu turiniu ir pritraukdamas vis daugiau smalsių asmenybių, besidominčių radijo dokumentika ir tinklalaidėmis.

Tradicijos ir naujienos

Šių metų festivalio dalyviai turėjo galimybę ne tik klausytis dėmesingai atrinktų užsienio ir Lietuvos menininkų garso kūrinių virtualioje festivalio platformoje, bet ir dalyvauti naktinėse kūrinių perklausose po atviru dangumi, gilinti savo žinias klausydamiesi antrojoje virtualioje konferencijoje, skirtoje pradedantiesiems ir patyrusiems garso turinio kūrėjams ir klausytojams, pristatomų pranešimų, kuriuos skaitė daugybę apdovanojimų pelnęs žurnalistas Svenas Pregeris, LRT radijo tiesioginių transliacijų ir įrašų skyriaus režisierių grupės vadovas Marius Dundulis, filosofas, žurnalistas ir rašytojas dr. Volodymyras Jermolenka, „Urban Space Radio“ (Ukraina), nepriklausomos žiniasklaidos ir tinklalaidžių platformos redaktorė Kateryna Lytvinchova, žurnalistė ir laidų vedėja Olha Snicarčuk, apdovanojimais įvertintas(-a) kūrėjas(-a), kuriantis(-i) garsus, muziką ir žodžius Axelis Kacoutié, tinklalaidės apie tvarų gyvenimo būdą ir ekologiją „Išpakuota“ bendraįkūrėja Rugilė Matusevičiūtė, NARA redaktorė ir žurnalistė Indrė Kiršaitė, tinklalaidės „Proto Pemza“ bendraįkūrėjai ir vedėjai Aivaras Žukauskas ir Povilas Juodzevičius.

Antrą kartą surengtas audiofestivalis pasipildė ir nauja – mentorystės – programa, skatinančia pradedančių Lietuvos audiodokumentikos kūrėjų saviraišką. Mentorystės programos metu sukurtus kūrinius buvo galima išgirsti festivalio uždarymo renginyje, surengtame „Opera Social House“, Vilniuje.

Geros (audio)istorijos esmė

Paprastas pasakojimas gali tapti puikia, įtraukiančia istorija. Skamba paslaptingai? Paslaptis, kas svarbu gerai istorijai, atskleidė žurnalistas, tarptautinis istorijų konsultantas ir sisteminis treneris, besispecializuojantis sudėtingų istorijų pasakojimo srityje S.Pregeris virtualioje konferencijoje skaitęs pranešimą „Audiodokumentika: kaip kurti įtraukiantį pasakojimą?“.

„Istorija keičiasi kaskart jos kūrėjui atradus naujų detalių“, – sakė žurnalistas, akcentuodamas, kad atidumas detalėms ir faktams, emocijų istorijos klausytojui sukėlimas yra geros istorijos pagrindas. Pasak S.Pregerio, svarbūs yra ir pasakotojo (ar pasakotojų) tikslai, kliūtys, su kuriomis susiduriama kuriant istoriją, atsitiktinumai, konfliktai – segmentai, sudarantys istorijos struktūrą. Žinoma, kiekviena istorija turi turėti kulminaciją, į kurią klausytoją reikėtų vesti neskubant, tačiau kulminacija neturėtų būti nukelta ir į pačią istorijos pabaigą, nes tuomet klausytojo jau gali nebepavykti nustebinti. Ne mažiau nei kruopščiai atrinktos detalės ir faktai, laiku ir vietoje atskleista kulminacija, kliūtys pasakojamoje istorijoje yra svarbios patirtys. Tiek paties pasakotojo (ar pasakotojų), tiek istorijos veikėjo (ar veikėjų). Kaip pabrėžė S.Pregeris, kiekviena istorija – patirties perdavimas.

Ar pats garsas turi būti garsas? Gal tai gali būti jausmas, emocija, objektas?

Konferencijos dalyviai turėjo galimybę klausytis diskusijos „Mano šalį bombarduoja. Aš įrašinėju tinklalaidę“, kurioje žinomi Ukrainos tinklalaidžių kūrėjai – O.Snicarčuk, dr. V.Jermolenka ir K.Lytvinchova – pasakojo apie savo darbą iki ir po vasario 24 d., auditorijos lūkesčius ir ką reiškia būti žurnalistu, kai gimtojoje šalyje vyksta karas. Konferencijos programą papildė ir gyvas susitikimas su kūrėjais „Nuo idėjos iki tinklalaidės“, kuriame Rugilė Matusevičiūtė, Indrė Kiršaitė, Aivaras Žukauskas, Povilas Juodzevičius dalijosi nuomonėmis, kaip tinklalaidė gali būti bendruomenės auginimo, aktyvavimo ir puoselėjimo priemone ir kaip kurti simbiotišką, o ne išnaudotojišką santykį su klausytojais, kurių kiekvieno epizodo pabaigoje yra paprašoma paramos.

Kita dimensija

Grįžtant prie S.Pregerio teiginio, kad kiekviena istorija – patirties perdavimas, šių metų audiofestivalio „Banguoja“ programa tai tik patvirtino. Pristatomi kūriniai ir yra patirtys: skirtingos, intymios, sukrečiančios.

Viena įsimintiniausių dalijasi Raymondas Antrobusas audiopasakojime „Garso atradimai“, kuriame kelia klausimą: „Kas yra garsas?“ ir pateikia atsakymą: „Tai dar vienas būdas suvokti pasaulį.“ Girdinčiajam garsai, kurie jį supa, atrodo įprasti, bet kurčiajam ar neprigirdinčiajam garsų pasaulis yra nepasiekiamas. Ar dėl to klausos negalią turintis žmogus turėtų prarasti vieną iš pasaulio suvokimo galimybių? Neturėtų. „Ar pats garsas turi būti garsas? Gal tai gali būti jausmas, emocija, objektas?“ – audiopasakojime klausia garso menininkė Christine Sum Kim.

Norisi pritarti menininkei ir plėsti garso suvokimo ribas. „Garso atradimai“ atkreipia dėmesį į tai, kad filmai, televizijos laidos SKN titrais ir garsiniu vaizdavimu turėtų būti labiau orientuoti į kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų klausymosi patirtį. Būtent SKN titrai gali būti itin poetiški (skylančio dangaus garsas, laiko tėkmės garsas, išsiskyrimo garsas, kritiškos padėties garsas, plintančio skausmo garsas ir t.t.) ir praplėsti vaizdais pasakojamą istoriją, tapti integralia jos dalimi, o ne tik informacijos perteikimo priemone. Puiku tai, kad R.Antrobuso audiopasakojime garsų pasaulis plačiau atsiveria ir girdintiesiems.

Vieša išpažintis

Sudėtinga patirtimi pasidalija Agnieszkos Czyżewskos-Jacquemet radijo dokumentikos kūrinio „Sielos vis mažiau“, kuris tapo viena iš kibirkščių, įplieskusių Lenkijoje atvirą diskusiją apie Katalikų bažnyčios atsakomybę už seksualinius nusikaltimus, pagrindinis veikėjas Piotras. Šis kūrinys – sukrečianti išpažintis apie paauglystėje patirtą skriaudą, kuri kaip šešėlis slankioja Piotrui iš paskos visą jo gyvenimą.

Vaikino pasakojamos istorijos klausytis sunku, ji sukelia daugybę emocijų: liūdesį, skausmą, gailestį, kartu pyktį, pasibjaurėjimą. Atsiranda stiprus noras, kad už tai, ką patyrė Piotras ir dar daugybė kitų nepilnamečių, juos skriaudusiems būtų atlyginta su kaupu, taikant Žemėje galiojančius įstatymus, o ne laukiant dangaus teismo. Piotras savo istoriją papasakoja labai atvirai. Jis netgi prisipažįsta, kad tuo metu, kai jį seksualiai išnaudojo Kunigas-Profesorius, jo šeimos bičiulis, gerbiamas autoritetas, per išpažintį, jis pasipasakojo kitam kunigui, tačiau šis nesugebėjo reaguoti ir padėti vaikui. Tai parodo, kad kunigai gyvena tikrai ne taip, kaip reikalauja iš tikinčiųjų.

Atmerktos akys

Perklausius kūrinį „Sielos vis mažiau“ apima neviltis. Šis jausmas yra pagrindinis Suvi Tuuli Katajos radijo dokumentikos „Kai tu miegi, aš – budžiu“ veikėjas. Kūrinio klausytojas, sekdamas pasakojamą istoriją ir empatiškai išgyvendamas apie nemigą, kaip nevilties būseną, pasakojančio balso emocijas, patiria jausmą, lyg „būtų juodame velvetiniame maiše atmerktomis akimis“, vadinamajame budėjimo režime, galinčiame išvesti iš proto. 2019 m. ši dokumentika sulaukė pripažinimo Suomijos „Shortdox“ ir Šiaurės šalių „Shortdox“ konkursuose, pelnydama žiuri ir žiūrovų apdovanojimus. Beje, šis kūrinis, kaip ir kiti, prieinami adresu https://www.banguoja.lt/programa2022.

Sakoma, kad nemigą įveikti padeda pasivaikščiojimas gryname ore. Panašią galimybę siūlo Stefanas Muzyka audiopasivaikščiojime „Lysa Horos tvirtovės plyta“. Lysa Hora (liet. plikas kalnas) yra viena magiškiausių vietų Kyjive. „Apipinta pasakų ir legendų, ši vieta kuria gyvą Kyjivo kroniką. Ji paliko pėdsaką ir mano sieloje. Nors buvau priverstas palikti namus, nepaliauju įsivaizduoti, kaip vaikščioju pažįstamais, Lysos magijos pažymėtais takais“, – sako S.Muzyka, kviesdamas drauge pasivaikščioti audiofestivalio dalyvius.

Adomo Zubės audiokūrinys „Bet neviltis yra toks neproduktyvus jausmas“, kuriame dvi jaunosios kartos lietuvių aktyvistės, Ilja J.Bakševičiūtė iš „Fridays for Future Vilnius“ (liet. „Penktadieniai už Vilniaus ateitį“) ir Danielė Liepa Baudrillier iš „Kaunas Pride“, prisimena ryškiausius pilietinės veiklos momentus Lietuvoje kovojant už klimato teisingumą ir LGBT+ lygiateisiškumą, įkvepia tikėti pozityviais pokyčiais ir tuo, kad jie tikrai įmanomi.

Šiais metais festivalis „Banguoja“ kvietė klausytis audiodokumentikos kūrinių negalios, seksualinio išnaudojimo, psichologinės gerovės, identiteto, karo, aktyvizmo, migracijos, imigracijos, ekologijos ir kitomis aktualiomis temomis, suteikdamas galimybę kiekvienam festivalio dalyviui įgyti naujų patirčių, kurios šiandienos pasaulyje padės išlikti jautriu žmogumi. Kūriniai prieinami adresu https://www.banguoja.lt/programa2022.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių