Galerijose ir muziejuose – vis daugiau interaktyvumo ir net pamokos vaikams

  • Teksto dydis:

Apsilankymas meno parodoje vis dažniau nebereiškia vien tik žiūrėjimo į meno kūrinius. Neretai parodose pasitelkiami įvairūs į to meto dvasią padedantys įsijausti apšvietimo, aplinkos kūrimo ar interaktyvūs sprendimai, apie kūrinius pasakoja gidai. Svarbiausia, kad tokie sprendimai jau taikomi ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje.

Dėmesys patirčiai kurti

Kaip pastebi kūrėjus jungiančios asociacijos „Kūrybinės jungtys“ vadovė Milda Laužikaitė, pastaruosius kelerius metus tiek Lietuvoje, tiek svetur veikiančiose parodose vis daugiau dėmesio skiriama vartotojo patirčiai. Šie pokyčiai keičia mąstymą, kad parodos pagrindas – pats kūrinys.

„Labai svarbu, kad meno organizacijos pradėtų nuosekliai galvoti šia linkme ir įsigilintų į auditorijos norus, apmąstytų, kokių patirčių galėtų jai pasiūlyti. Tuomet, pasikeitus organizacijos pasaulėžiūrai į kuriamas parodas, į tai, kaip bendraujama su auditorija ir buriami žmonės, galima imtis sprendimų, kurie žmones skatintų ateiti ir įgyti geros patirties. Nestebina, kad pastaruoju metu pažangios meno organizacijos nustebina ne tik savo tradiciškumu, kai, gerbiant kūrinius, jiems suteikiama daugiau erdvės, bet ir skirti dėmesio idėjos ir patirties kūrimui“, – teigia pašnekovė.

Klientų patirtį meno organizacijos gali gerinti kurdamos malonią, patogią ir kokybišką aplinką. Vienas pavyzdžių – Osle vos prieš kelerius metus atidarytas ekspresionizmo pradininko Edvardo Munko kūrybai skirtas muziejus, kuriame itin daug dėmesio skirta erdvėms planuoti, užtikrinta, kad pastate būtų šviesu ir patogu lankytojams. Užtikrinti gerą lankytojų patirtį leidžia ir interaktyvumas.

Kaip pavyzdį kūrybiško mokymosi ekspertė mini Amsterdamo Stedelijk muziejuje anksčiau eksponuotą Henri Matisse’o parodą, kurioje apsilankę žmonės specialiame kambaryje gali išsikirpti tam tikrą spalvingą formą ir prisidėti prie meniškos sienos kūrimo. Toks interaktyvumas, anot pašnekovės, išties naudingas, nes žvelgiant į paveikslus sugeriama daugybė informacijos ir galiausiai atsiranda poreikis ją išreikšti konkrečiu veiksmu.

Pasitelkiami ir kvapai

VšĮ „Art Central“ meno projektų vadovė Agnė Norkutė priduria, kad parodose vis dažniau pasiteikiama virtuali ar papildyta realybė ir kitos žmogaus pojūčius žadinančios priemonės.

Agnė Norkutė./ Organizatorių nuotr. 

Edukacinės programos tampa priemone ne tik asmeniškiau patirti meną, bet per jį geriau pažinti ir patį save.

„Šiuolaikinėmis, jau iš pirmo žvilgsnio unikaliomis parodomis siekiama sužadinti smalsumą, norą stabtelėti ir dalyvauti vykstančiame veiksme. Tam pasitelkiamos tokios pojūčius žadinančios priemonės kaip vaizdas, kvapas, klausa, skonis ir lytėjimas, daugiau dėmesio skiriama parodos įspūdžiui – šviesoms, garsams, dizaino elementams, neretai pasitelkiami ir interaktyvūs sprendimai“, – patirtimi dalijasi meno ekspertė.

Jos kuruojamoje pernai Kaune pristatytoje, o dabar Vilniuje veikiančioje parodoje „Pasaulio dailės lobynai: nuo Monė iki van Gogo“ eksponuojami sertifikuoti aliejumi ant drobės pertapyti impresionizmo meistrų darbai, pasitelkiami lankytoją į Claude'o Monet sodus ar Vincento van Gogho „Žvaigždėtą naktį“ nukeliantys virtualiosios realybės sprendimai.

Parodoje skamba prancūziška muzika, aplinką papildo specialiai sukurti kvapai. Visa tai lankytojams padeda kur kas geriau pajusti to meto kūrėjus gaubusią atmosferą, pasijusti lyg Paryžiuje prieš 160 metų, sustiprina bendrą kūrinių įspūdį.

M. Laužikaitė išskiria ir programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ribose veikusią Jenny Kagan parodą „Iš tamsos“, kuria menininkė papasakojo savo tėvų istoriją Kauno gete – parodoje netrūko interaktyvumo, ji dėl garso, objektų ir dūmų naudojimo, specialiai įrengtų patalpų priminė spektaklį.

Užsiėmimai – ir mažyliams

Pašnekovės džiaugiasi, kad pasaulinėmis meno pateikimo tendencijomis vis dažniau sekama ir Lietuvoje, lankytojai vis labiau įtraukiami ne tik per parodų vizualinę pusę, bet ir edukaciją. Tai labai svarbu tiek vaikams, tiek suaugusiesiems – A. Norkutė pabrėžia, kad per meno edukaciją ugdomas smalsumas, gebėjimas analizuoti ir vertinti, gilinami kritinio mąstymo ir kūrybiškumo gebėjimai.

„Edukacinės programos tampa priemone ne tik asmeniškiau patirti meną, bet ir per jį geriau pažinti patį save. Juk neretai lankytojams pritrūksta susikaupimo ir žinių, kaip meną būtų galima patirti, tad interaktyvios parodos ir meno edukacijos tampa lyg jungiančiu tiltu, kuris per praktinį patyrimą padeda geriau suprasti tiek save, tiek įsisavinti perteikiamą žinią“, – įsitikinusi „Art Central“ projektų vadovė.

M. Laužikaitė antrina, kad edukacija gali išlaisvinti kūrybiškumą ir meninius įgūdžius, padėti geriau suprasti istoriją ir jos vingrybes. Lietuvoje sėkmingų meno edukacijos pavyzdžių jau yra nemažai, tačiau pabrėžiama, kad meno įstaigos daugiau dėmesio turėtų skirti edukacinei strategijai.

Patirtis: A. ir P. Galaunių namuose veikusioje parodoje „Moder… kas? Modernizmas ir architekto profesija” eksponatus buvo būtina liesti./ Justinos Lasauskaitės nuotr. 

„Per edukacines programas žmones galima stipriai paveikti ir įtraukti į parodos patyrimą. Tačiau į vartotojo patirtį reikėtų žiūrėti kaip į bendrą organizacijos reikalą, nes dabar dar kartais pasigendama bendro matymo, kokią edukacijos kryptį ir koncepciją reikėtų pristatyti, ko išmokyti, į ką lankytojus pakviesti. Viską atlikus gerai, pasirūpinus edukatoriais ir gidais, užtikrinus kokybę, menas tampa lyg kontekstu“, – įsitikinusi asociacijos „Kūrybinės jungtys“ vadovė.

Kaip vieną sėkmingiausių pavyzdžių M. Laužikaitė mini strategiškai kuriamą MO muziejų, Nacionalinės dailės galerijos veiklą edukacijos srityje ir bandant pasiekti tikslines grupes, pavyzdžiui, turinčias tam tikrų negalių. Štai disleksiją turintiems vaikams rengiami specialūs užsiėmimai, bendradarbiaujant su Karolina Žernyte ir jos įkurtu „Pojūčių teatru“ sukurta galimybė akliesiems patirti paveikslus, vaizdas pakeistas į kitus pojūčius.

Viename Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinių – Kazio Varnelio namuose-muziejuje – siūloma ten eksponuojamų kūrinių istorijas ir optinio meno principus išgirsti ne tik su gido pagalba, bet ir žaidžiant virtualų žaidimą.

Meno pažinimą skatina interaktyvios ir edukacinės Kaune veikiančių muziejų programos. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje ir jo padaliniuose organizuojamos interaktyvios parodos, į kurias kviečiami net ir skaityti nemokantys muziejaus lankytojai. Rengiami teminiai meno terapijos ar kūrybiškumo ugdymo užsiėmimai, ekskursijos su gidu. Centriniuose muziejaus rūmuose vykstantys virtualiosios realybės filmo „Angelų takais“ seansai suteikia neįkainojamą galimybę, susipažinus su eksponuojamais Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinių originalais, jų žadinamas emocijas sustiprinti dar ir fiziniais pojūčiais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių