G. Žickytė: Nacionalinė premija duoda stiprybės, bet prieš naują filmą vėl tampi trapus

„Kūrybinis kelias, kurį nuėjau, mane atvedė iki šio įvertinimo, kurį turiu dabar. Esu dėkinga, jog nesu viena šitame kely, kad man pavyksta sutikti žmones, bendraminčius, kurie manimi ir patiki, ir kurie mane iškenčia, su kuriais mes galime pasiekti bendrą viziją ir bendrų tikslų“, – BNS pirmadienį sakė kino kūrėja.

Nacionalinės premijos laureatė G. Žickytė apdovanota „už veržlų ir įspūdingą kūrybinį šuolį“. Jos naujausias filmas „Šuolis“ šiemet pripažintas geriausiu lietuvišku ilgametražiu dokumentiniu filmu, kūrinys taip pat įvertintas įvairiais tarptautiniais apdovanojimais.

„Šuolis“ pasakoja apie Simą Kudirką, kuris 1970-aisiais peršoko iš sovietinio laivo į Jungtinių Valstijų pakrančių apsaugos katerį ir pasiprašė politinio prieglobsčio.

„Dar neturėjau, kaip ir kada paskambinti Simui, nes turiu susiorientuoti pati, bet tikrai paskambinsiu. Simui skambinu po visų apdovanojimų, manau, jis ir dabar yra labai laimingas“, – sakė G. Žickytė.

Ji teigė, kad sukurti šį filmą prireikė „daug darbo, netikrumo, sudėtingų, sunkių momentų“.

Apdovanojimai įkvepia, duoda stiprybės, bet kai kuri naują filmą, tu vėl jautiesi toks pat trapus, nežinantis, jautrus, pažeidžiamas, kol negimsta tas kūrinys.

„Didelė laimė, kai viskas nenueina veltui ir yra įvertinama, – kalbėjo Nacionalinės premijos laureatė. – Apdovanojimai įkvepia, duoda stiprybės, bet kai kuri naują filmą, tu vėl jautiesi toks pat trapus, nežinantis, jautrus, pažeidžiamas, kol negimsta tas kūrinys.“

G. Žickytė pasakojo, jog šiuo metu ji jaučiasi panašiai kaip ir kuriant filmą.

„Esu beveik nemiegojusi. Skridau iš Reikjaviko, bet kilo pūga, dėl to Vilniaus oro uoste lėktuvas negalėjo leistis ir buvome priversti leistis Rygoje, vėliau laukėme autobuso. Galiausiai namo parsigavau tik devintą ryto. Esu beveik nemiegojusi, tai mano reakcija kiek lėtesnė“, – kalbėjo menininkė.

„Gal ir taip turi būti, nes ir filmai būna kuriami per bemieges naktis“, – pridūrė ji.

Kino kūrėja pabrėžė, jog apdovanojimas jai tampa dar svarbesnis, nes jį taip pat gavo Ukrainoje nužudytas režisierius Mantas Kvedaravičius.

„Tai yra nepaprastai garbinga kompanija“, – sakė „Šuolio“ autorė.

1980 metais gimusi G. Žickytė yra baigusi žurnalistikos, režisūros studijas. Per savo karjerą ji sukūrė ne viena tarptautinį apdovanojimą pelniusių trumpametražių ir ilgametražių dokumentinių filmų, tarp jų – 2011 metais išleistas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“, 2016-aisis – „Aš čia tik svečias“.

Jos filmai rodyti keliuose šimtuose tarptautinių festivalių Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Azijoje.

Nacionalinės premijos pirmadienį taip pat skirtos rašytojui Kaziui Sajai, poetui Rimvydui Stankevičiui, operos solistui Edgarui Montvidui, kompozitorei Žibuoklei Martinaitytei-Rosaschi, Ukrainoje nužudytam kino režisieriui M. Kvedaravičiui.

Jomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.

Kasmet skiriama premija yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio – šiemet tai daugiau nei 36 tūkst. eurų.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos kūrėjams bus įteikiamos kitų metų vasario 16 dieną.