Quantcast

G. Kuprevičius – apie kūrybą, meilę ir tautų likimus

Pagal kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus muziką sukurtas miuziklas "Veronika" – jau beveik dešimtmetį Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro repertuare. Kūrinyje susilieja praeitis ir dabartis: anot G.Kuprevičiaus, svarbu "pagarbiai nesigailėti praeities, atsargiai džiaugtis dabartimi ir absoliučiai nebijoti ateities".

Literatūros klasiko Antano Vienuolio apsakymo "Paskenduolė" siužetas jo kūrėjams suteikė galimybę iš naujo apmąstyti mūsų dienų veronikų likimus.

– Kaip iš jus sudominusio chrestomatinio apsakymo "Paskenduolė" gimė miuziklas "Veronika?

– Idėją sukurti muzikinį veikalą apsakymo 100-mečio proga pasiūlė maestro Stasys Domarkas. Tuomet pakvietėme į talką poetę Birutę Mar. Ji, sekdama mano koncepcija, sukūrė labai patrauklų, originalų ir stiprų libretą. Muzika gimė greitai, nes viskas mums buvo aišku. Gal kiek svyravau dėl žanro – dar ir dabar girdžiu sakančius, kad tai ne miuziklas, o opera. Tačiau įsiklausius – miuziklas.

– A.Vienuolio Veronikos likimas turėtų skaudėti kaip moralinis paniekintos moters priekaištas, turėtų kviesti suklusti, pastebėti nekaltai kenčiantį, nepelnytai baudžiamą... Ar tai dar įmanoma pasiekti, nes atrodytų mūsų visuomenė vis pakantesnė?

– Dėl Veronikos likimo kaltas ne vien Juozelis, tačiau ir visuomenė. Mažai kas nuo tų laikų pasikeitė, gal mados. Tačiau moralės srityje turime dar daugiau įtampų. Niekada neužmiršiu pokalbio su moterimi, kuri mane sutikusi gatvėje po "Veronikos" premjeros godojo: "Aš esu Veronika, tik atsitiktinumas lėmė, kad kalbuosi su jumis..." Ir pravirkusi nuėjo.

– Ant pirmojo miuziklo "Veronika" partitūros puslapio užrašėte: "Antano Vienuolio apsakymo šimtmečiui ir nepakitusiai dabarčiai." Su ypatinga dedikacija ir operos "Prūsai" partitūra. Kiek jums svarbi tautiškumo tema jūsų kūryboje?

– Esu lietuvis, baltų genties palikuonis, manyje dar rusena pagoniška žarija. Nerimauju, kad iš 19 baltų genčių belikome tik mes ir latviai. Su skirtingomis bažnyčiomis, dažnai nebesusišnekantys... Kuo kitu, jei ne muzika, galiu bent perspėjimais dalyvauti tautų likimų procesuose...

– Kaip prasidėjo jūsų bendradarbiavimas su Klaipėdos valstybiniu muzikiniu teatru? Čia pastatyta jūsų sukurta opera "Prūsai" ir miuziklas "Veronika".

– Su teatru bendrauju nuo vaikystės, kai abu tėvai dirbo Jaunojo žiūrovo teatre: tėvas – muzikos dalies vedėju, o motina – dailininke dekoracijų ceche. Aktyvi profesinė veikla prasidėjo 1968 m. su Kazio Sajos grotesko "Mamutų medžioklė" premjera Kauno dramos teatre. Klaipėdos muzikinis teatras atsivėrė tuomet, kai jo vadovu ir vyriausiuoju dirigentu tapo Stasys Domarkas.

– Įvertinkite miuziklo "Veronika" komandą. Ar esate patenkintas pasiektu rezultatu?

– Dėkoju likimui ir visiems, kurie kūrė šį spektaklį, – režisieriui Jonui Vaitkui, dirigentui Vytautui Lukočiui, dailininkams, solistams, chorui, orkestrui... Stebėjausi, kaip spektaklio kūrėjai perkando muzikos stilių, su kokiu entuziazmu vaidino premjerinius spektaklius. Nesitikėjau, kad nacionalinis veikalas tiek ilgai gyvuos pajūrio teatre. Ar tai būtų įvykę, jei ne nuoširdus visų muzikantų darbas?

– Kada aplanko kūrybinis įkvėpimas ir kaip jį atradote?

– Šis klausimas greičiau Dievui. Tik jis težino, kaip ten su tuo įkvėpimu ar išsikvėpimu. Niekada nežinai, kaip ir kas nutiks toje kūryboje, tačiau visuomet žinai, ką ir kaip darai pradėjęs naują konkretų darbą. Muzikos komponavimas yra lygiai tokia pat specialybė kaip ir bet kokį kūrybinį darbą dirbančių visų kitų profesijų atstovų. Net laiško rašymas yra kūryba. Tikiu, kad ir kūrybiškai dirbantys buhalteriai nebūtinai turi būti nusikaltėliai, kaip kai kas galvoja.

– Meilė jūsų gyvenime: ar tai padeda kurti?

– Labai. Gal nedeklaruoju viešai, tačiau tvirta šeima yra tarsi tvirtovė, kurioje gali jaustis saugiai ir būti užtikrintas, kad tavo darbai yra sutariančių tarpusavyje ir mylinčių žmonių rezultatas. Šalia esantis mylimas žmogus Gražina yra daugelio mano darbų įkvėpėjas. Ji taip pat pirmoji jų klausytoja.

– Sakoma, kad muziką duota suprasti ar išgirsti ne visiems... Kaip jūs manote?

– Lietuvoje pinigų stygius yra tik tiems, kurie jų turi pakankamai. Kiti sukasi kitaip. Menas visada buvo brangi pramoga, ypač geras menas. Dabar, kai sumenkęs menas tapo brangesnis už aukštąjį, o kasdienių kultūros reiškinių aiškintojų bemaž neliko, publika dažnai jaučiasi pasimetusi ir tuomet ja galima manipuliuoti vadybiniais triukais. Galinga reklama gali suklaidinti, ypač jei tai daro tik verslo tikslų skatinami meno žmonės. Šiandienį meną reikia tikrinti neatsitraukus nuo kasos.

– Esate ne tik kompozitorius, bet ir grojate karilionu, rašote knygas, straipsnius spaudai, esate švietėjas ir dėstytojas... Kuri veikla jums svarbiausia ir kaip pavyksta jas derinti?

– Kūrybinė veikla yra gyvenimo čia ir dabar pasekmė. Būtų keista, jei savo darbus orientuočiau tik į praeitį ar ateitį. Praeityje ir taip visko pakanka, o ateitis man nežinoma – ką galiu tiems, kurie gyvens rytoj, pasakyti? Juk jie turės pakankamai tuomet kalbančiųjų. Nesu pranašas. Nors kai kada nesusituriu...

– Kūrybiniai planai?

– 2019 m. tikiuosi sulaukti 75-erių. Ketinu tą sukaktį išnaudoti ne tiek savo muzikos sklaidai, kiek bendrai lietuviškos muzikos propagandai – to niekada nebus per daug. Todėl kviesiu prisijungti kitus autorius su savo naujais kūriniais, idėjomis ir bendradarbiavimu. Ne tik per savo kaip kompozitoriaus vardą, bet ir per jo kultūrines nuostatas, poziciją, galima plėsti mūsų kultūros lauką neužsidarius savo kūrybinių ambicijų rate.

– Gyvenimo prasmė pagal G.Kuprevičių.

– Pagarbiai nesigailėti praeities, atsargiai džiaugtis dabartimi ir absoliučiai nebijoti ateities. Jos gi niekas nežino.



NAUJAUSI KOMENTARAI

čigonė

čigonė portretas
...viską puikiai numatė čigonė..,tad linkiu sulaukti ne tik 75 - erių, bet ir dar gerokai daugiau metų, neprarandant kūrybinės dvasios, pažinimo ir tiesos sakymo...
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių