- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Filmo „Baltų gentys“ premjera – lietuvių ir latvių bendrystė
-
Filmo „Baltų gentys“ premjera – lietuvių ir latvių bendrystė
-
Filmo „Baltų gentys“ premjera – lietuvių ir latvių bendrystė
-
Filmo „Baltų gentys“ premjera – lietuvių ir latvių bendrystė
-
Filmo „Baltų gentys“ premjera – lietuvių ir latvių bendrystė
-
Filmo „Baltų gentys“ premjera – lietuvių ir latvių bendrystė
-
Filmo „Baltų gentys“ premjera – lietuvių ir latvių bendrystė
-
Filmo „Baltų gentys“ premjera – lietuvių ir latvių bendrystė
-
Filmo „Baltų gentys“ premjera – lietuvių ir latvių bendrystė
-
Filmo „Baltų gentys“ premjera – lietuvių ir latvių bendrystė
-
Filmo „Baltų gentys“ premjera – lietuvių ir latvių bendrystė
-
Filmo „Baltų gentys“ premjera – lietuvių ir latvių bendrystė
-
Filmo „Baltų gentys“ premjera – lietuvių ir latvių bendrystė
-
Filmo „Baltų gentys“ premjera – lietuvių ir latvių bendrystė
-
Filmo „Baltų gentys“ premjera – lietuvių ir latvių bendrystė
-
Filmo „Baltų gentys“ premjera – lietuvių ir latvių bendrystė
-
Filmo „Baltų gentys“ premjera – lietuvių ir latvių bendrystė
Lietuvos kino teatruose nuo šio penktadienio pradedama rodyti istorinė pasakojimo drama „Baltų gentys. Paskutinieji Europos pagonys“. Vakar sostinėje buvo filmo premjera, į kurią atvyko filmo režisieriai Raitis ir Lauris Abele, o taip pat kviestinė baltų bendruomenės, kultūros, politikos, verslo ir pramogų pasaulio žinomi žmonės. Svečius pasitiko Baltų vikingai, o filmo pristatymą scenoje su dainomis pradėjo Romuvos apeigų folkloro grupė „Kūlgrinda“.
Filmo režisieriaus Raitis Ābele premjeroje sakė: „Esame Baltijos šalys, turime bendras šaknis, bet nesuprantame vieni kitų kalbos, todėl privalome susikalbėti svetima kalba, nes aš nemoku lietuviškai, jūs – latviškai. O juk mūsų kalbos kilusios iš tos pačios baltų prokalbės. Gal vertėtų bent metus pasimokyti mūsų kalbų mokykloje? Juks esame broliai. Apie tai ir yra šis filmas – apie mūsų bendrą kilmę – apie mūsų protėvius, baltų gentis. Jau seniai reikėjo, kad kažkas sukurtų šiuolaikinį filmą apie mūsų bendras Baltijos šaknis. Mes visi esame tarpusavyje susiję ir neturėtume to pamiršti. Mūsų tikslas buvo padaryti filmą vizualiai patrauklų, kad taip pat motyvuotume jaunesnes kartas domėtis istorija. Manau, nesvarbu, ar filmą sukūrė latvis, ar lietuvis, rezultatas būtų panašus. Tai istorija, kurią papasakojo vienas iš mūsų, gyvendamas savo laisvoje šalyje.“
„Baltų gentys“ – tai informatyvus, edukacinis filmas, kurį privalo pamatyti kiekvienas lietuvis, kad suprastų, iš kur mes atėjome, kur mūsų šaknys? Dokumentinė drama paneigia baltų žmonių, kaip taikių ūkininkų, mitus ir sukelia diskusiją – kiek mažai mes žinome apie kraują, kuris teka mūsų venose. Kas iš tikrųjų buvo mūsų protėviai – paskutinieji Europos pagonys? Ir kieno krauju paženklintas krikščionybės kelias į baltų žemes?
Pasakojimas nukelia į XIII amžių. Danų pirklys-šnipas, krikščionis Larsas, patenka į baltų tautų žemes (Prūsiją, Lietuvą, Latviją), kur dalyvauja religinėse apeigose, žiauriose kautynėse, o vasaros saulėgrįžos metu tampa kuršių vergu ir netgi kovoja su kryžiuočiais. Tai unikali dramatiška kelionė į praeitį – į nežinomas baltų genčių žemes.
Filmas žavi įspūdingais vaizdais, paslaptingais ritualais, susipynusiais su magija, ugningomis kovomis už laisvą žemę ir legendomis apipintu gyvenimo būdu! Kas buvo paskutinieji Europos pagonys ir kuo jie tikėjo?
Filmas susideda iš istorinių rekonstrukcijų, gyvų veiksmo scenų ir kompiuterinės animacijos. Ši istorija pasakojama su aktoriais be jokio dialogo. Vienas iš pasakotojų yra Larsas, kuris pateikia XIII amžiaus krikščionišką pagoniškos gyvensenos požiūrį, o kitas pasakotojas objektyviai perteikia kontekstą kaip mokslo ekspertų informaciją.
Dokumentinė drama „Baltų gentys“ buvo filmuojama dvejus metus. Tai užtruko tiek ilgai, nes filmui reikėjo ir šiltos vasaros, ir auksinio rudens, lietaus, purvo, sniego, rūko, ledo, saulėlydžio, debesų ir t.t.
Šiame filme dauguma rašytinių šaltinių yra iš Skandinavijos sagų ir vokiečių kronikų. Filmo kūrėjai atsakingai stengėsi išlaikyti istorinį tikslumą, bendradarbiaudami su istorijos tyrinėtojais, archeologais, mitologais, savo srities profesionalais iš Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos. Filme dalyvavo 500 aktorių iš visų Baltijos šalių.
Filmas sukurtas 2018 metais Latvijoje ir skirtas Latvijos Respublikos 100-mečio paminėjimui.
Filmo režisieriai broliai Raitis Abele ir Lauris Abele.
Kinematografiją kūrė Marcis Abele ir Janis Indriks.
Scenarijaus autoriai: Guntis Berelis, Toms Kencis.
Pagrindinius vaidmenis atlieka aktoriai: Kaspars Aninš, Kristaps Bedritis, Lauma Balode, Toms Skabardis, Francis Hagendrofs ir kt.
Tai buvo žiūrimiausias dokumentinis filmas kino teatruose Latvijoje. Jį aplankė daugiau nei 22 tūkst.žmonių. Filmo biudžetas 500 tūkst. eurų. Filmo trukmė: 103 min
Premjeroje dalyvavo: Filmo režisieriai Raitis ir Lauris Albele; kompanijos „Film Jam“ įkūrėjas, prodiuseris Stasys Baltakis, organizavęs filmo „Baltų gentys“ sklaidą Lietuvoje; apeiginio folkloro grupė „Kūlgrinda“ (įkūrėjai Inija ir Jonas Trinkūnai); Baltų vikingai (vadovas Benas Šimkus) ir kt.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Buvusioje areštinėje – sovietinės Lietuvos grimasos: nostalgijos kupinas gastronomas5
Duris lankytojams vėl atveria alternatyvios kultūros erdvė buvusioje areštinėje, Vilniuje. Didelio susidomėjimo parodą apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje, kasdienius paprastų žmonių bandymus išgyventi, nepaisant buitį kausčiusio s...
-
4-oji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtą kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. ...
-
Bibliotekos nurašytas knygas galės atiduoti tiems, kam jos reikalingos
Bibliotekos, prieš atiduodamos perdirbti nurašytas knygas, galės neatlygintinai perduoti jas fizinių ar juridinių asmenų nuosavybėn. Ketvirtadienį Seimas priėmė tokią galimybę suteikiančias Kultūros ministerijos parengtas Bibliotekų ...
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą3
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“118
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...