Neutralios pozicijos

Pirmosiose trijose epo dalyse – "Laisvės kaina. Savanoriai", "Laisvės kaina. Partizanai" ir "Laisvės kaina. Disidentai" – filmo kūrėjai stengėsi sau ir žiūrovams atsakyti į klausimus, kaip kūrėsi nepriklausoma Lietuva.

Ketvirtoji epo dalis "Sąjūdis" prasideda 1988-aisiais. Visi jaučia, kad kažkas artėja, tačiau dar bijo pasakyti, kas. Rodos, žodis "laisvė" gali virsti kūnu.

"Jei žiūrovai matė ankstesnes serialo dalis, ši bus panaši. Įdomiai parašytas scenarijus apie Sąjūdžio kilimą, jame – daug neutralių pozicijų, kadangi beveik nė viena pavardė neįvardijama. Pagrindinių veikėjų pavardės taip pat neįvardytos, bet mes visi esame susiję su Sąjūdžiu", – apie serialą pasakoja V.Petkevičius.

Scenos grandai

Aktorius įkūnijo vieną Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio vadų, kurio pavardė seriale nebuvo minima. "Jis buvo vienas organizatorių, žmogus, kuris šiek tiek abejojo, pavyks ar ne, bet tada širdyje visi tikėjo, kad tikrai turi pavykti. Mano personažas galvojo, kad jei visi būsime vieningi, viskas turi pavykti. Kaip praktika parodė – pavyko", – sako jis.

Valdžios priverstas šnipinėti jaunuolis, Maskvoje palikta jo šeima, Vilniuje besirenkantys maištingi inteligentai – šiems serialo "Laisvės kaina. Sąjūdis" herojams lemta dalyvauti įvykiuose, kurie galiausiai atvedė į Lietuvos laisvę.

Filmavimams suburta išskirtinė aktorių komanda. "Man tikrai labai malonu dirbti su Albinu Keleriu, su Vytautu Kaniušoniu. Seriale mes buvome trys pagrindiniai Sąjūdžio veikėjai. Tikrai buvo labai smagu. Ir kiti – jaunieji aktoriai – buvo labai pasiruošę darbui. Tai mane nudžiugino ir gražiai pakylėjo", – įspūdžiais filmavimo aikštelėje dalijasi aktorius.

Ateitis – šviesesnė?

V.Petkevičius puikiai prisimena Sąjūdžio pradžios dienas, nors pačiam dalyvauti tuose renginiuose neteko. "1988-ųjų birželio 2 d., kai Sąjūdis buvo įsteigtas, mes buvome Amerikoje, gastrolėse. Grįžus iš gastrolių mums pranešė, kad Lietuvoje susikūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, kuris nori kovoti už Respublikos suverenitetą – tada dar nesakė, kad už visišką nepriklausomybę. Visi tie žodžiai buvo dėliojami atsargiai, po truputį, kad neįsiutintų meškos, kuri galėtų grėsmingai pulti. Bet tada, mums grįžusiems iš Amerikos, tai buvo gera naujiena", – prisiminimais dalijasi jis.

Mano personažas galvojo, kad jei visi būsime vieningi, viskas turi pavykti. Kaip praktika parodė – pavyko.

"Tuo metu mes labai daug važinėjome po pasaulį su gastrolėmis, su pačiais geriausiais spektakliais, tokiais kaip "Dėdė Vania". Dėl to esame praleidę daug mitingų. Bet kai negastroliuodavome, tikrai dalyvaudavome. Aš ir Sausio 13-ąją buvau prie Televizijos bokšto, į mane šaudė trasuojamomis kulkomis. Tikrai nestovėjome nuošaly ir nežiūrėjome, kuo visa tai baigsis", – tikina aktorius.

V.Petkevičius prisipažįsta tikėjęsis, kad Lietuva po Sąjūdžio atrodys kiek kitaip. "Mes galvojome, kad bus šiek tiek geriau, negu yra. Bet, žinote, kaip visada būna, kai idealistai nueina į šalį, ir lieka tie, kurie turi aštrius nagus, ir mato, kad galima užgrobti valdžią… Inteligentai, idėjų žmonės, kaip Justinas Marcinkevičius, Julius Juzeliūnas, buvo visiškai nustumti į šalį. Matyt, paskui jų nebereikėjo ir su jais buvo labai lengvai atsisveikinta. Tai man kelia nerimą, ir iki šiol aš galvoju, kad neteisingai buvo pasielgta, dėl to mes ir neturime to, apie ką svajojome", – atvirauja jis.

Vis dėlto aktorius tiki, kad Lietuvos ateitis bus puiki. "Manau, kad bus labai gerai, nes jaunimas yra gimęs ne sovietiniais laikais, nebijo. Mumyse buvo baisus baimės jausmas – jis buvo kiekvieno žmogaus kauluose. Mes labai labai visko bijojome, taip buvome auklėti, taip mums buvo įteigta. O dabar jaunimas žymiai laisvesnis, mato pasaulį, mato, kaip viskas turi būti. Todėl manau, kad perspektyvos yra labai geros. Valstybė – nedidelė, visada galima joje padaryti tvarką. Viskas bus labai gerai", – šypsosi V.Petkevičius.

"Laisvės kaina. Sąjūdis" – nuo birželio 9 d. per LRT