- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Jau žinau, apie ką šis spektaklis“, – pirmos mintys, perskaičius kurio nors garsaus kūrinio pavadinimą. Tikimasi išvysti teatrą, kuris tradiciškai atkartotų knygos, matyto filmo siužetą ar suteiktų vizualią formą žinomai istorijai. Kūrybinėse paieškose net ir klasika atgimsta kitaip: naujas šokio spektaklis „Dėdės ir dėdienės“ nustebins ir žanro pasirinkimu, ir šokėjo Deivido Meškausko pasirodymu pagrindinių veikėjų gretose.
Jau lapkritį premjera atskleis įtaigią meilės istoriją kartu su solistais Kristina Tarasevičiūte, Vadimu Krupeninu ir kitais valstybinio ansamblio „Lietuva“ šokėjais.
Meilės trikampis
Rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto apysakos veikėjai atsiduria meilės trikampyje ir skirtingai išgyvena savo lemtį. Kaimo pastumdėlis Mykoliukas – bene jautriausias personažas, su kuriuo šokio spektaklyje susitapatins D. Meškauskas.
„Visada save laikiau charakteringu šokėju. Pasirodo, galiu būti kitoks – trapus, švelnus ir mylintis. Kaip ir Mykoliukas, esu emocingesnė asmenybė. Kartais man irgi taip nutinka, jog nepasitikiu savimi, tačiau realybėje tenka daugiau pastovėti už save“, – sako garsus sportinių šokių atstovas, televizijos projektų ir konkursų dalyvis, kuris vis dažniau priima muzikinio teatro išbandymus.
D. Meškauskas kartu su šokėja K. Tarasevičiūte įkūnys dvasinio ryšio saistomus Mykoliuką ir Severiutę. K. Tarasevičiūtė atvira širdimi išgyvena kitais principais grindžiamą Severijos gyvenimą.
„Aš ją suprantu. Būnant 20-ties tolimą ateitį dar sunkiai įsivaizduoji, tačiau Severijos pasirinkimai man asmeniškai nėra priimtini. Severijos vaidmuo tuo ir sužavėjo – ji nėra stereotipinis personažas. Severijos likimas turi daug spalvų, tonų ir pustonių. Kiekvienoje scenoje ji kinta. Kinta jos santykis su kitais personažais, tiesa, jie tolygiai tamsėja. Tokie vaidmenys, manau, kiekvienai artistei suteikia didelį kūrybinį džiaugsmą“, – pasakoja profesionali ansamblio „Lietuva“ baleto šokėja.
Čia pat įsiterps ir įtaigią meilės istoriją sujauks trečiasis veikėjas Rapolas Geišė, kurį įkūnys dar vienas šokėjas V. Krupeninas. Pasak solisto, jo vaidmuo turi nemažai iššūkių.
„Turbūt sudėtingiausias dalykas jaunam artistui – perteikti kur kas vyresnio amžiaus personažą. Nepaisant to, aš puikai su „juo“ sutariu. Atrandu savybių bei išraiškų, kurios panašios į manąsias, nors ir nesu toks plepus ar tingus kaip Rapolas“, – teigia V. Krupeninas, šokantis valstybiniame ansamblyje „Lietuva“.
Ne žodžiais, o judesio kalba
„Šokame Vaižgantą!“, – taip pristatomas modernus šokio spektaklis „Dėdės ir dėdienės“. Atlikėjai istoriją pasakos ne žodžiais, kaip įprasta girdėti, o judesio kalba. Dar niekas nebuvo pasiryžęs šios lietuvių apysakos pateikti vien tik per šokį.
„Spektaklis „Dėdės ir dėdienės“ neabejotinai įeis į Lietuvos šokio istoriją. Tai retas reiškinys, kai lietuviška apysaka yra pasakojama tik judesio pagalba, o dar specialiai spektakliui sukurta dieviška kompozitoriaus Kristijono Lučinsko muzika. Nepraleiskite progos išgyventi istoriją, atliktą visame pasaulyje suprantama kalba“, – ragina K. Tarasevičiūtė, kurios personažas Severiutė trykšta gaivališku jaunystės žavesiu.
Solistai K. Tarasevičiūtė ir V. Krupeninas džiaugiasi, jog ansamblio „Lietuva“ šokėjai pirmą kartą atliks tik šokio programą ir naujai atsiskleis. Kolektyvas turės galimybę įrodyti, kad jie nėra tik vieno stiliaus atstovai ir gali susidoroti su įvairiausiomis užduotimis. Šiuo metu ansamblio choras ir orkestras koncertuoja su kita programa „Dainuoju Tau gyvenimą“ ir bardais G. Storpirščiu, O. Ditkovskiu ir S. Bareikiu.
Naujos patirtys
Pramogų pasauliui žinomas D. Meškauskas pirmą kartą dalyvauja ansamblio „Lietuva“ programoje.
„Aš atėjau nieko nepažinodamas, ir visi maloniai priėmė. Kolektyvas pozityvus, draugiškas, bet kartu labai atsakingas, susikaupia ir dirba“, – apie kūrybinę grupę atsiliepia D. Meškauskas. Ansamblio šokėjų pasirodymus tautinėse programose labai mėgsta nuolatiniai gerbėjai, tačiau mažai kas žino, kad dauguma atlikėjų dalyvauja choreografės Anželikos Cholinos pastatymuose ir kituose muzikinio teatro projektuose.
Valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“ pastaruosius metus nuolat ieško įvairesnių šiuolaikinių sprendimų, kaip tautinį meną pateikti dar aktualiau ir patraukliau jaunimui, sudominti kuo įvairesnę publiką. Organizatoriai žada, kad šokio spektaklio žiūrovai išvys tautinio ir modernaus stiliaus praturtintą choreografiją, o liaudies dainos naujai suskambės per elektroninę muziką, kurią specialiai šiam spektakliui kūrė kompozitorius Kristijonas Lučinskas (dar žinomas kaip grupės „Driezhas“ narys). Spektaklio režisierė – Aušra Krasauskaitė, kaip choreografė apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi.
Premjera numatoma nuo lapkričio 6 d. Birštone, Anykščiuose, Kretingoje, Švenčionyse ir Vilkaviškyje. 2020 m. programa bus tęsiama ir kituose Lietuvos miestuose.
Programa skirta rašytojo J. Tumo-Vaižganto 150-osiomis gimimo metinėmis paminėti, o 2019-ieji paskelbti šio literatūros klasiko metais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Istorijos puslapiuose – viešbučio didybė3
Šeštadienio popietę Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Pempininkų padalinyje vyko istoriko, kraštotyrininko, leidėjo Kęstučio Demerecko knygos „Viktorijos“ viešbučio paslaptys&ldq...
-
„Mūzos“ statulėlės – J. Vanžodytei ir D. Meškauskui3
Artėjant Tarptautinei teatro dienai, penktadienio vakarą, Klaipėdos dramos teatre prieš prasidedant režisieriaus Elmars Senkovs spektakliui „Varovai“, vyko tradicija tapusi „Mūzų“ įteikimo ceremonija. Tai – jau a&sca...
-
Fotografė A. Bekeraitytė-Popierė: svarbiausias kadras – žmogaus istorija3
Agnė Bekeraitytė-Popierė – fotografė, iš kurios įamžintų portretų žvelgia tokie žymūs aktoriai ir kūrėjai kaip Quentinas Tarantino, Willemas Dafoe, Danielis Craigas, Marina Abramovič. Nuo paauglystės fotoaparato iš rank...
-
Elizabet, Aladinas ir čiurlioniškoji J. Daunytės arfa
Nors už lango kovas, orai marguoja kaip paukščio plunksnos. Dar vakar, rodos, mačiau baloje besišvarinančius kėkštus, vėl trumpam grįžo žiema, o dabar vos ne vasara. Tiesiu ranką į mėgstamą vartyti Czesławo Miłoszo „Ab...
-
Kokius portretus tapo skirtingų kartų tapytojos?3
Laikui bėgant, portreto žanro populiarumas tai didėjo, tai mažėjo, bet įdomus jis išliko iki šių dienų. Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ veikianti keturių skirtingų kartų tapytojų – E...
-
Kauno paveikslų galerijoje – „Vieno laiško istorija“1
Kartu su paroda „Jonas Mekas iš arčiau ir iš toliau“ Kauno paveikslų galerijoje atidaryta ir kita ekspozicija, nenutolstanti nuo avangardinio meno, – „Vieno laiško istorija“. Parodos kuratorė Eglė Komkait...
-
J. Meko metai – dabar ir visados
Dar vieni kalendoriniai metai pasistūmėjo tolyn, tačiau tik su žiemos pabaiga daugelis mintyse palieka praėjusius metus. Užmiršti 2022-ųjų nederėtų, juk jie buvo oficialiai paskelbti Jono Meko metais. ...
-
Praeities slėpiniai sugulė į knygą
Ankstyvojo istorijos laikotarpio Klaipėdos gyvenimas buvo išties didingas. Jo tyrinėtojas žinomas archeologas Gintautas Zabiela su kolegų komanda išleido knygą „Atrasti praeitį. Išsaugoti ateičiai“. Tai – leidinys ...
-
Mirė skulptorė V. Skirgailaitė2
Eidama 87-uosius metus trečiadienį mirė skulptorė Violeta Skirgailaitė, ketvirtadienį pranešė Lietuvos dailininkų sąjunga. ...
-
Naujas Muziejų įstatymas: nebelieka respublikinių muziejų, atsiras darbuotojai emeritai
Seimui ketvirtadienį priėmus naują Muziejų įstatymo redakciją patobulinta jų finansavimo tvarka, vadovų skyrimas, valdymas, įteisintas muziejaus emerito vardas nusipelniusiems darbuotojams. ...