.png)
- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Dar niekur neeksponuotuose 1991 m. sausio 13-osios plakatuose – šalies visuomenės emocijos
Atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės gynimo 30-mečio proga pristatoma virtuali paroda „1991 m. sausio 13-oji: plakatai, menantys kovą už laisvę“. Parodoje pristatoma šešiolika iš gausybės 1991 metais Lietuvos žmonių pieštų, klijuotų ir karpytų ir iki šiol niekur neeksponuotų plakatų skaitmeninių atvaizdų, kuriais su Seimo kanceliarija sutiko pasidalyti Lietuvos nacionalinis muziejus.
Tai originalus, emocionalus vizualinis šaltinis, menantis trisdešimties metų senumo įvykius.
1991 m. sausio pradžioje nujaučiamos grėsmės akivaizdoje prie parlamento pastato pradėjo rinktis beginkliai žmonės. Ankstų sausio 13-osios rytą pradėtos statyti barikados – parlamento gynėjai tvėrė kelių metrų aukščio armatūros, vielų ir gelžbetoninių blokų apsauginę sieną. Žmonės prie parlamento budėjo ištisomis paromis su vėliavomis, šūkiais, giesmėmis ir plakatais.
Po sausio 13-osios pradėtos statyti barikados tapo vieta, ant kurios buvo kabinami ir prisegami plakatai, karikatūros, atsišaukimai. Ilgainiui jų daugėjo ir įvairovė didėjo – greta keliolikos metrų religinio turinio juostos kabėjo savadarbiai patriotinio turinio transparantai. Ant faneros, kartono lakštų, paprastų mokyklinių dailės sąsiuvinių lapų ar tiesiog ant betoninių plokščių piešiniais reikštos visuomenę užplūdusios emocijos. Čia buvo galima perskaityti nuoširdžias savos kūrybos eiles ir pamatyti ironijos kupiną SSRS politinių ir karinių vadovų karikatūrų koliažą, ar dar kartą prisiminti Lietuvos okupacijos ir nepriklausomybės atkūrimo datas. Daugelyje jų reikšta parama Aukščiausiajai Tarybai ir Lietuvos valstybės nepriklausomybei.
Tokie plakatai tapo susikaupusių emocijų raiškos forma, drąsinančia parlamento gynėjus ir jų palaikyti susirinkusią visuomenę. Jie neretai atsidurdavo Lietuvos ir užsienio žiniasklaidos priemonių televizijos operatorių ar fotografų objektyvuose. Reportažai ir nuotraukos taikliai perduodavo Lietuvoje tvyrančias emocijas pasaulio bendruomenei – vertimo į užsienio kalbas nereikėjo.
Tai buvo Lietuvos visuomenės protesto išraiškos forma prieš sovietų politikų ir karinių organizacijų veiksmus. Laisvas žodis, muzika, spauda, plakatai tapo neginkluotu atsaku į agresiją. O dar kurį laiką prie ir aplink Aukščiausiosios Tarybos pastatą likusios barikados liudijo nesenos praeities įvykius, žmonių siekius, viltis ir emocijas.
Su virtualiomis parodomis, skirtomis Sausio 13-ajai, galima susipažinti Seimo svetainėje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Atsisveikinimas su primadona D...
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Lietuvos sezono Prancūzijoje ...
-
Dainų šventės spaudos konfe...
-
Vilniuje vėjo nuverstos tvoro...
-
Vyriausybė – už Kultūros pagrindų įstatymo projektą, numatantį tolygų paslaugų teikimą3Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektui, kuriame numatomas tolygus kultūros paslaugų teikimas, kūrybos ir saviraiškos laisvės principai. ...
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka3Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...
-
Autizmo paliesta škotų rašytoja E. McNicoll: švente ir džiaugsmu aš paverčiau savo skausmąLondone gyvenanti vaikų rašytoja škotė Elle McNicoll labai gerai žino, ką reiškia būti kitokiam. „Išgyvenau daug fizinių ir emocinių patyčių, daug žiaurių vardų, – prisipažino į geriausių „The Times&...
-
Tarpininkai: A. Miežio ir I. Kazakevičiaus darbų parodaAutoriai – tapytojas Andrius Miežis ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius – kūriniais kalbasi apie kultūrą ir natūrą, realybę ir mistifikaciją, apie menininkus ir paveikslus, jų „tarpininkavimo“ būdus bendraujant su meno publi...
-
Lietuvos fotomenininkų sąjungai pirmininkaus V. SamulionytėNacionalinėje dailės galerijoje pirmadienį vykusiame Lietuvos fotomenininkų sąjungos (LFS) suvažiavime jos pirmininke ketverių metų kadencijai paskirta Vilma Samulionytė. ...
-
Atsiliepimuose apie dokumentinį filmą „Prezidentas“ – itin asmeninės patirtys8„Filme mažai politikos, daug žmogaus“, – taip režisierės Giedrės Genevičiūtės ir žurnalistės Daivos Žiemytės-Bilienės dokumentinį filmą „Prezidentas“ įvertino televizijos laidų vedėjas Edmundas Jakilaitis. &Scaro...
-
Seimas linkęs sudaryti galimybę skirti A. Stulginskio žvaigždę ir po mirties5Parlamentas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, numatančioms galimybę Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – skirti ir po mirties. Tokiu atveju šį apdovanojimą atsiimtų mirusio šeimos nariai ir artimiau...
-
Rašytojas S. Rushdie išleido memuarų knygą, kurioje pasakoja apie pasikėsinimą jį nužudyti2Antradienį pasirodžiusioje Salmano Rushdie memuarų knygoje „Knife“ („Peilis“) pasakojama apie kone mirtiną peilio dūrį viešame renginyje 2022 metais, po kurio rašytojas liko aklas viena akimi, ir apie jo gijimo keli...
-
Kviečiama teikti kandidatūras apdovanojimų „Sidabrinė gervė 2024“ balsuotojų komisijai15-ųjų Nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ organizatoriai kviečia industrijos atstovus teikti kandidatūras balsuotojų komisijai. Balsuotojų komisija išrinks laureatus kiekvienoje kategorijoje iš atrankos komisij...
-
Šimtmečio Dainų šventė: laukti tarsi KalėdųVasarą vyksiančios šimtmečio Dainų šventės organizatoriai ragina jau dabar gyventi šventės nuotaikomis, laukti jos kaip Kalėdų ir svarsto apmokestinti kai kurias repeticijas. Šimtmečio Dainų šventė „Kad giria...