Apdovanoti Žurnalistiniais ordinais, kuriuose įrašas „LŽS. Kaunas“, aktyvius kūrėjus, nuoširdžius Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus valdybos narius, pasak šios idėjos autoriaus, valdybos pirmininko Vido Mačiulio, kilo neatsitiktinai. Nes būtent 1929-aisiais Kaune buvo įkurta savarankiška Lietuvos žurnalistų sąjunga.

„Daug ir įvairių renginių 90-mečio proga turėtų vykti žurnalistų bendrijos gimtinėje, kad tik kolegos būtų aktyvūs. Ir verti, žinoma, vardinio Žurnalistinio ordino“, - sakė naujienų agentūrai ELTA V. Mačiulis.

Pirmasis pelnęs tokį apdovanojimą Lietuvos žurnalistų ir dailininkų sąjungų narys, pasaulyje žinomas karikatūristas baltarusis V. Beresniovas (Vlaber), atkūrus mūsų valstybės nepriklausomybę, yra tapęs visateisiu lietuviu. Jis ir pats taip save įvardija. Ne tik taisyklingai lietuviškai kalba, bet ir puikiai rašo eilėraščius ir epigramas.

Kuklus vaikinukas, 1965-aisiais atvykęs į Kauną iš Baltarusijos mokytis Stepo Žuko taikomosios dailės technikume, liko Lietuvoje. Su žmona Birute užaugino sūnų Roką ir dukrą Beatą, sulaukė šešių vaikaičių. Jam Kaunas - lyg gimtasis miestas, kuriam jis paskyrė net 54 metus. 1970-aisiais baigęs meninio apipavidalinimo studijas, V. Beresniovas pradėjo aktyvią kūrybinę veiklą. Buvo satyros ir humoro laikraščio „Ūpas“ meninis redaktorius, atkurto Lietuvos šaulių žurnalo „Trimitas“ dailininkas, spaudos bendrovių „Varpas“ ir „Ryto varpas“ meninis redaktorius, nuo 2010-ųjų - LŽS Kauno apskrities skyriaus internetinės svetainės www.kaunozurnalistai.lt dailininkas. Jo dėka - tai vienintelis šalyje portalas, pateikiantis karikatūras.

1970 metais jaunas dailininkas karikatūristas debiutavo „Kauno tiesos“, „Nemuno“ bei kituose periodiniuose leidiniuose. Išleido autorines karikatūrų knygas „Vlaber“ (1998), aforizmų knygą „Geriau ragas ant kaktos...“ (2002), „Linksmoteka“ (2008). V. Beresniovas iliustravo per 200 knygų, tarp jų - serijas „Portretai“ (1994-1999), „Likimai“ (1999-2001).

Dailininkas surengė per 100 personalinių parodų Lietuvoje bei užsienio šalyse. Jo darbų yra įsigiję humoro ir satyros muziejai, daugelio šalių kolekcininkai. Jis - daugelio tarptautinių karikatūros konkursų dalyvis ir laureatas. Bienalėje ,,Tolentino“ (Italija) apdovanotas sidabro medaliu bei specialia „Luigi Mari“ premija (1999), tapo tarptautinės karikatūrų parodos Pekine (Kinija) laureatu (2005). 2008 metais kaunietis karikatūristas Gabrovo satyros ir humoro namuose-muziejuje ne tik surengė savo personalinę parodą, bet Bulgarijoje amžiams liko ir jo geriausi darbai.

Už ištikimybę dviem mūzoms, nuolatinius kūrybinius ieškojimus bei atradimus V. Beresniovas apdovanotas LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos vardiniu „Gintariniu parkeriu“ (2000) ir „Dėkingumo plunksna“ (2013), medaliu „Už nuopelnus žurnalistikai“ (2009). Už nuopelnus Kauno kultūrai - 3-iojo laipsnio Santakos garbės ženklu (2011), Kauno miesto burmistro Jono Vileišio žalvariniu medalius (2013).

V. Mačiulis Eltai prasitarė, kad Vladimiro žmona Birutė Beresniovienė laikinai svečiuojasi už Atlanto, nes pagausėjo ten gyvenančio judviejų sūnaus Roko šeima. Marti amerikietė Kristina, beje, mokslus baigusi Vytauto Didžiojo universitete, Kaune, senelio Vladimiro 70-ojo gimtadienio išvakarėse pagimdė sūnelį Levuką. Tai V. Beresniovui - pati brangiausia dovana jubiliejinio gimtadienio proga.