Č. Milošo knygoje – žvilgsnis į jaunystės miestą, literatūrą ir žmones

Grįžti į straipsnį

nuomonė

Sek, 2022-11-20 18:14

Skaičiau,kad bajoriškos kilmės lietuvių rašytojos Žemaitės tėvai namie kalbėdavo lenkiškai, lenkiška dvasia auklėjo ir dukteris. Tačiau Julija Beniuševičiūtė, vėliau Žemaitė, senosios protėvių lietuvių kalbos išmoko iš aplinkinių kaimų ir dvarų gyventojų. Matyt,buvo stiprus noras išmokti protėvių kalbą.Gerbiamas poetas savo Nobelio premijos gavimo kalboje berods teigė,kad yra lenkų,o ne lietuvių poetas,nes jo giminė Lietuvoje jau prieš kelis šimtus metų kalbėjo lenkiškai, kaip kad daugelis šeimų Airijoje kalbėjo angliškai. Kita vertus,airiai kalbantys tik angliškai ( airiškai moka tik nedidelė dalis airių) , berods laiko save airiais,o ne anglais.

Fh

Sek, 2022-11-20 17:50

Tipinis s.udlenkis. Vilnius visada priklausė ir priklauso Lietuvai. lenkai buvo okupantai ir jiems niekas nepriklausė. Jie sulaužė suvalkų sutartį.

ISOS SLĖNIS

Sek, 2022-11-20 16:02

TAI NEPAPRASTA Č.MILOŠO KNYGA,KAS JIS BEBŪTŲ LIETUVIS AR LENKAS. AR SKAITĖTE JO KALBĄ, APIE LIETUVĄ KAI JAM ĮTEIKĖ NOBELIO PREMIJĄ.?

Lenkas net

Sek, 2022-11-20 14:28

mūsų kraštovardžius pervardino. Isos slėniai ir pan. briedai . .Mūsų subinlaižiukai ploja katučių...Tfu...

dar

Sek, 2022-11-20 12:07

Teko skaityti,kad Juzefo Pilsudskio protėvis iš tėvo pusės buvo žemaitis Baltramiejus Giniotas iš Pilsūdų dvaro ( berods Tauragės rajono), o mama- žemaičių bajorų Bilių palikuonė. Teko skaityti,kad dėl lenkų kalbos palitimo gerbiamo poeto gimtajame Liaudos krašte ( tarp Kauno ir Kėdainių) net ir lenkų istorikai ,berods, rašo,kad tai lietuvių nutautėjimo pasėkmė.Beje ir krašte tarp Vilniaus ir dabartinės Baltarusios sostinės Minsko amžių bėgyje gyventa lietuvių- prie pat Minsko yra vietovės Antaniški, kiek toliau į vakarus- Petriški, Gerveli, Dauguli, Skirmantava, Daubarava, Daunary, Baubli, Pelikšty, Kiršy ir daugybė kitų galimai lietuviškos kilmės vietovių pavadinimų.

Apie Vilniaus istoriją

Sek, 2022-11-20 11:49

Labai rekomenduočiau išversti į lietuvių kalbą 1835 m. išleistą istoriko Mykolo Balinskio knygą " Vilniaus miesto statistinis aprašymas" ( "Opisanie statystyczne miasta Wilna") - 61 knygos puslapyje istorikas rašo,kad Vilniaus gyventojai pagal kilmę yra lietuviai ( Litwiny), rusai (Rossyanie), vokiečiai ( Niemcy) ir žydai ( Žydzi), "kitų genčių kilmės gyventojų skaičius toks mažas,kad atskiro skyriaus sudaryti negali..." Manau,susidarytų daug pilnesnis, objektyvesnis vaizdas apie XIX amžiaus pirmos pusės Vilnių ir jo gyventojus. Skaičiau, kad Mykolas Balinskis,nors rašė lenkiškai, savo straipsnius neretai pasirašinėdavo lietuvių dievaičio Aušlavio ( Auszlawis) vardu,taip pat vartojo slapyvardžius Mokytinis ( Mokitinis), Užtarytojas ( Usztaritois).

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

LKL: Vilniaus „Rytas“ – ...
Medininkų pasienio punkte kil...
Laisvės alėjos muštynių by...
Sveikatos priežiūros darbuo...
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
Baisogala ir jos apylinkės, k...
Vilniaus televizijos bokšte p...
Atsisveikinimas su primadona D...
Prezidento rinkimų debatai...
Lietuvos sezono Prancūzijoje ...

Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą

Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas

Italijoje, Venecijoje, šiuolaikinio meno bienalėje, penktadienį atidaromas Lietuvos paviljonas, pranešė Nacionalinis dailės muziejus. ...

1
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę

Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas

Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti

Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...

13
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga

Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...

3
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė

Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...

1
Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas

Gegužės 3 d. 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos žiūrovų lauks režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Atžalynas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų. ...

1
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai

Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...
Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui – ypatinga dovana

Dr. Saulius Bučas Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui įteikė ypatingą dovaną – maždaug 7 tūkst. metų senumo mezolito pabaigos kirvuką iš elnio rago. Mokslininkas rado jį parko teritorijoje, pajūrio ruo...