Bibliotekų įtaka lietuviams gerokai didesnė nei kitiems europiečiams

Baltijos regiono šalių mokslininkai Seime vykusioje tarptautinėje konferencijoje aptarė naujųjų technologijų teikiamas galimybes Europos Sąjungos viešųjų bibliotekų vartotojams. Aptarti ir pirmininkaujančios Europos Sąjungos Tarybai Lietuvos bibliotekų darbai tenkinant bendruomenių poreikius ir mažinant socialinę atskirtį.

Prieš trejus metus Billo ir Melindos Gatesų fondas užsakė visame pasaulyje veikiančiai tyrimų bendrovei TNS 17-je Europos Sąjungos šalių, tarp kurių ir Lietuva, atlikti mokslinį tyrimą ir išsiaiškinti, kokį poveikį viešosios bibliotekos daro jų lankytojų gyvenimui. Šiemet suvedus rezultatus paaiškėjo, kad viešųjų bibliotekų įtaka gyventojams mūsų šalyje yra gerokai didesnė nei Europoje.

Lietuvoje – pusantro tūkstančio bibliotekų. Beveik visos – 96 procentai – gyventojams siūlo viešą interneto prieigą. Per pastaruosius 12 mėnesių kompiuteriais bibliotekose naudojosi apytikriai 200 tūkstančių šalies gyventojų ir tai gerokai viršija Europos Sąjungos vidurkį. Žmonės išskyrė tinkamą bibliotekos darbuotojų pagalbą dirbant kompiuteriu, o 100 tūkstančių apklaustųjų teigė, kad niekur kitur nemokamu internetu apskritai naudotis negali.

Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojai sako, kad bibliotekos atlieka ne tik knygų skolinimo funkciją, bet ir vykdo daug kitokių projektų, padedančių burtis bendruomenėms, susirasti darbą ir taip mažina socialinę atskirtį.

„Bibliotekos turėtų labai stipriai mokytis, kad atitiktų dabar joms keliamus reikalavimus, bet iš esmės bibliotekos ir pasaulyje, ir Lietuvoje daro labai daug įvairių projektų, kurie yra iš tikrųjų naudingi. Pavyzdžiui, bendruomenės išlaiko daug bibliotekų Nepale, kur žmones moko skaityti ir rašyti. Lietuvoje yra kitokie žmonių poreikiai. Čia reikia mokėti kurti vadinamą kūrybinę visuomenę, be to, ne visi moka naudotis kompiuteriais, o nemokant vėlgi sunkiau gauti informaciją, kuri yra internete“, – aiškina Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos skyriaus vedėjas Eugenijus Stratilatovas.

„Keičiasi veiklos, t. y. darbas su visuomene. Pavyzdžiui, 97 procentai didžiulių britų bibliotekos erdvių būna užimtos dar neprasidėjus mokslo metams, nes jie turi ką pasiūlyti, jie duoda intelektinį produktą. Kiekvieną šeštadienį, sekmadienį Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje kelias valandas reikia laukti, kad studentai ten galėtų patekti“, – pasakoja Bibliotekų tarybos pirmininkas, Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas.

Tačiau vis tik svarbiausiu dalyku bibliotekų darbe net 84 procentai vartotojų pripažino paslaugą „skaityti ir skolintis knygas“. Todėl vienas iš planuojamų ateities projektų yra sukurti infrastruktūrą, kuri leistų iš leidėjų gauti ir žmonėms skolinti elektronines knygas. Šiam projektui iš Europos struktūrinių fondų jau skirta 7 milijonai litų.