- Violeta Jocienė, menotyrininkė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Paveikslai – lyg langai ar mini gobelenai. Žinomas Izraelio menininkas Anatolijus Baratinskis, jau keletą metų dalyvaujantis mūsų šalies pleneruose ir parodose, šįkart pristato kūrinių seriją, kuri perteikia jo įspūdžius apie Lietuvą ir kuri sukurta specialiai „Aukso pjūvio“ galerijai.
Į mūsų kraštą autorius žvelgia lyg pro tyrinėjančius drobių langus: didelius ir mažesnius, atvirus ir užkaltus, kviečiančius skverbtis į vaizdo gelmę arba paverčiančius apžiūrimaisiais mus – kai stebime ne mes, o tarsi esame aptinkami žvilgsnio iš ten. Ten, A. Baratinskio kūrinių pasaulyje, audžiami slėpiningi peizažo fragmentai, išnyrantys lietuviškų trobelių kontūrai, skirtingus metų laikus charakterizuojantis spalvynas ar paros meto užuominos. Impresijų pėdsakai, aiškiai gavę savo pradžią išjaustame santykyje su lietuviškomis vietovėmis ar patirtomis situacijomis, atvilnijantys iš istorinių ir asmeninių istorijos refleksijos ežerų, budinami gyvastingų, visur prasismelkiančių gamtos galių.
Autorius mėgsta kalbėti užuominomis ir nuojautomis, įvesdamas laiko dimensiją, naudodamas racionalų karkasą plastiniam kūnui formuoti, bet drauge apsiausdamas jį nostalgiškų emocijų audeklu, nestokodamas savityros užduočių.
Lietuvai skirtų A. Baratinskio paveikslų kalba – kaip įprasta – daugiasluoksnė. Švelni ir jautri, talpinanti plačią emocinę skalę. Lyg audiniuose – nuaustuose iš oro, šviesos ir atpažįstamų kvapų – sauganti paslaptingą švytėjimą, skleidžianti sakralumo pajautą.
Autorius mėgsta kalbėti užuominomis ir nuojautomis, naudodamas racionalų karkasą plastiniam kūnui formuoti, bet drauge apsiausdamas jį nostalgiškų emocijų audeklu.
Nestokojama ir įtampų: darbuose kontrastuoja griežta ritmika, kompozicijos įrėminimas ir lėtas, trapus, kone tirpstantis turinio sklidimas; aiškių struktūrų derinimas su jautriais spalviniais perėjimais. Jie ypač niuansuoti, tačiau lietuvio akiai nesunkiai skaitomi – savo natūralios terpėse esame išmokyti klausytis gamtos pirštų kuriamos poezijos ir muzikos, subtiliųjų jos erdvių pasakojimų.
Panašiai turbūt menininkas mato ir mūsų šalį – nedidelę ir tvirtai suaustą, ne kartą rėmintą ir žalotą skaudžių istorinių realijų, bet išsaugojusią subtilų gamtos pojūtį, giliąsias pamatinių jėgų ir tiesų pajautas. Jos gydo lyg skaidrus šaltinio vanduo, įgalindamas langus virsti durimis, pakviesdamos į kelionę... Neretai iki universalijų pakylanti sakralizuojama paveikslų tonacija dar akivaizdesnė greta eksponuojamame kūrinių cikle: jame A. Baratinskis atskleidžia spalvines-architektūrines Jeruzalės vizijas.
Švytėjimas ir didžioji Gyvenimo dovana, daugybė pasaulio patirties gijų ir sluoksnių žiūrovui manifestuoja save palaipsniui ir leidžia patirti artėjimą amžinosios Jeruzalės link.
Iš biografijos
A. Baratinskis 1962 m. gimė ir augo Ufoje (Rusijos Federacija), 1988 m. baigė Magnitogorsko pedagoginio instituto Dailės fakultetą, 1991 m. emigravo į Izraelį. Nuo tada aktyviai įsitraukė į Izraelio ir tarptautinį dailės gyvenimą, žymiai prisideda prie šiuolaikinės Izraelio dailės vystymo ir sklaidos.
Menininkas yra surengęs kelias dešimtis personalinių parodų Rusijoje, Izraelyje, Norvegijoje, Vokietijoje, Kanadoje, JAV, Italijoje, Slovėnijoje, Lietuvoje. Pelnė daug apdovanojimų tarptautiniuose konkursuose ir parodose.
A. Baratinskis kuria molbertinės tapybos, akvarelės, grafikos ir fotografijos srityse, sėkmingai plėtoja tiek figūratyvinės, tiek abstrakčiosios dailės žanrus. Nuolat tobulina autorines eksperimentines technikas – derina tapybą, grafiką ir fotografinius atspaudus. Tapytojas savitai mąsto laiko ir amžinybės temomis, gilinasi į spalvos ir formos dermes ir prieštaras, jam rūpi atminties ir istorijos – meno, mokslo, gamtos – refleksijos ir, žinoma, dinamiškas ir gyvas žmogiškosios prigimties tyrinėjimas.
Kas? A. Baratinskio paroda „Įspūdžių pėdsakai“.
Kur? Galerijoje „Aukso pjūvis“.
Kada? Gegužės 14 d. 17.30 val. – atidarymas. Veiks iki birželio 30 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Aura 33“: tradicija patirti šokio meną
Tarptautinis šokio festivalis „Aura“ jau 33-iąjį kartą pakvies šio meno gerbėjus pamatyti žinomų choreografų projektus – skirtingus savo koncepcijomis ir skleidžiamomis idėjomis. ...
-
J. Sammos kūryboje susitinka tautiški motyvai, tradicijos, seksualumas ir ironija1
Jaanus Samma – šiuolaikinio meno kūrėjas, gyvenantis ir dirbantis Taline, Estijoje. Įkvėpimo ieškodamas istorijoje ir queer kultūroje, menininkas savo kūryboje gvildena vyrų seksualumo reprezentacijos klausimus. Jo darbai drąsūs, i...
-
Tarp pretendentų į Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas – ir Klaipėdos atstovai
Tarp pretendentų į Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas pateko ir du kandidatai iš Klaipėdos dramos teatro – aktorė Nijolė Sabulytė ir teatro meno vadovas Gintaras Grajauskas. ...
-
Kultūros ministras skyrė premijas Šilalės, Jonavos, Nidos kultūros centrams
Kultūros ministras Simonas Kairys trims šalies kultūros centras skyrė premijas už pastarųjų penkerių metų aktyvią ir kryptingą veiklą. ...
-
C. Orbeliano kelionė su KMSO: dešimtmetis kūrybinės draugystės
Rudens koncertų sezoną Kauno miesto simfoninis orkestras (KMSO) pradės išskirtiniu koncertu, dedikuotu maestro Constantino Orbeliano bendro kūrybinio darbo su orkestru 10-mečiui. ...
-
Gyvos muzikos klube „Tamsta“ – dainuojamosios poezijos konkurso apdovanojimai ir koncertas
,,Žemės ir pavasariai” – tai geros muzikos ekspertų „Bardai LT“ jau trečius metus iš eilės organizuojamas dienos trukmės vyksmas, apimantis jaunimo dainuojamosios poezijos konkursą ir vakarinį koncertą, kuriame scenoje p...
-
Literatūros ir meno gurmanai kviečiami į festivalį „Inkultūracija“
Ar kada teko susimąstyti, kad literatūra gali būti fundamentali atrama kitoms meno šakoms? Tokį klausimą kelia šių metų tarptautinio kultūros festivalio „Inkultūracija“ organizatoriai ir kviečia į literatūrą pažvelgti ka...
-
Reiškia užuojautą dėl E. J. Morkūno mirties: jis buvo geriausias pavyzdys savo vaikams, tautai10
Antradienį mirė etnologas, muziejininkas, kraštotyrininkas, ilgametis Lietuvos liaudies buities muziejaus darbuotojas Eligijus Juvencijus Morkūnas. ...
-
Mirė muziejininkas E. J. Morkūnas10
Antradienio vakarą Lietuvos liaudies buities muziejus pranešė apie žinomo muziejininko Eligijaus Juvencijaus Morkūno mirtį. ...
-
Oficialiai įregistruotas Medijų rėmimo fondas, ieškoma vadovo
Oficialiai įregistravus Medijų rėmimo fondą, ieškoma įstaigos vadovo, antradienį informavo Kultūros ministerija. ...