- Parengė Ainė Jacytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tapytojo Tomo Stanaičio drobėse šiuolaikinio pasaulio chaosas praranda visus šimtus savo pavidalų ir ištirpsta prieblandos tyloje. Paveikslų erdvėse nėra žmogaus buvimo pėdsakų, nėra jo minčių aido ar sklandančio žvilgsnio. Tik laiko dulkės, kurios judėdamos oru prikelia pasakojimus apie pamirštas vietas, kurias į dabartį sugrąžina menininkas.
Tais retais atvejais, kai tapytojas savo dėmesį sutelkia į žmogų, jis vaizduojamas rimties ir susikaupimo akimirką, tarsi atsidūręs priešais žiūrovų akis jaustųsi nejaukiai. Vis dėlto tai tik pirmasis įspūdis. Kaip sako T.Stanaitis, kiekvienas paveikslas yra skirtingos būsenos, minčių, jausmų išraiška.
– Autoportretas – savęs suvokimo ar reprezentavimo erdvė?
– Tapydamas autoportretą žvelgiu į save, į savo vidų, bandydamas perteikti būseną, kaip tuo metu jaučiuosi, sykiu stengiuosi suprasti, kodėl aš tai darau. Galiu prisipažinti, kad nevengiu savęs pagražinti, bet tai kyla tik iš noro pamatyti save kitaip ir prisistatyti žiūrovui kiek su juo pažaidžiant, pajuokaujant.
– Koks kūrinyje yra tikrovės ir pagražinto "aš" santykis?
– Kūrinyje santykis priklauso nuo tuo metu patiriamų išgyvenimų. Kartais kyla noras save išrengti iki kaulų, o kartais – išdidžiai atsistoti priešais žiūrovą. Šiame paveiksle save vaizdavau taip, kaip jaučiausi tuo metu: buvau savimi užtikrintas, todėl nevengiau švelniai pasigražinti.
– Kuo žvilgsnis į save, kuriant autoportretą, skiriasi nuo kasdienio žvilgsnio į save?
– Kasdienybėje esi toks, koks esi. Turi priimti savo trūkumus, ydas. O portretuodamas save turi galimybę pasižiūrėti kitu žvilgsniu ir pasirinkti, kaip nori save vaizduoti: kažką pagražinti, paslėpti, kažko neatskleisti ar, priešingai, vaizduoti save netobulą, tokį, koks iš tikrųjų esi.
– Kas tapo lemiamu faktoriumi pasirenkant autoportreto atlikimo techniką?
– Manau, būsena, kaip tuo metu jaučiausi. Tapydamas įtaigiau ir lengviau galėjau ją perteikti.
– Kurdamas autoportretą, esate ir portretuojamasis, ir kūrėjas. Ar kūrinyje siekėte pavaizduoti save kaip asmenį, ar meninėmis išraiškos priemonėmis perteikti savo emocijas, būsenas, pajautas?
– Esu pastebėjęs, kad kai bandau perteikti save kaip asmenį, man tai nepavyksta, nes tapydamas negaliu išvengti psichologinio santykio su savimi. Dėl to pasąmoningai perteikiu ir savo pajautas, emocijas ar įsivaizdavimus.
– Kūrimo procesas paremtas natūra, fotografijos medija, atmintimi?
– Natūra. Mėgstu gyvą santykį, kai žiūriu į savo atspindį veidrodyje: pastebiu, kur link krypsta žvilgsnis, jaučiu, kas dedasi mintyse. Retai remiuosi fotografija.
– Kuo rėmėtės pasirinkdamas autoportreto spalvinę išraišką?
– Spalvai autoportrete didelės reikšmės nesuteikiau. Mane domino spalvoje esantys pustoniai ir apšvietimas. Šešėlio ir šviesos santykis.
Jis keliauja per pasaulį su savo bėdomis, lūkesčiais, tačiau, turėdamas viltį, kuria džiaugsmą iš mažų, bet jam labai svarbių dalykų, o kartais iš viso to pasijuokia.
– Kokia yra fono reikšmė kūrinyje?
– Fonas neutralus. Kituose mano paveiksluose dažniausiai taip pat, nebent to reikalautų kompozicija arba jis padėtų sustiprinti paveikslo emocinį krūvį.
– Autoportrete fiksuojate praeities įvykių refleksijas savyje, esamąjį momentą ar ateities lūkesčius?
– Šiame darbe – esamąjį momentą su romantizmo kupinu žvilgsniu į ateitį.
– Kiek laiko užtruko sukurti šį autoportretą? Ar kito jūsų nuotaika, jausenos?
– Tapiau lengvai ir greitai – užtrukau apie valandą. Pamenu, grįžau namo iš akademijos (Vilniaus dailės akademija Kauno fakultetas – aut. past.) ir puoliau tapyti. Jaučiau galintis viską ir nenorėjau to jausmo paleisti. Tapydamas jaučiau užsidegimą, lengvumą ir malonumą.
– Kuo šis darbas išsiskiria iš kitų jūsų kurtų autoportretų?
– Tuo, kad save vaizdavau tiesiogiai. Kituose darbuose dažniausiai tai darau netiesiogiai, per objektus, pavyzdžiui, skeletą. Arba stengiuosi neatkreipti žiūrovo dėmesio, pasislėpdamas po gobtuvu. Tai primena teatrą ar žaidimą. Tačiau tai – tuo metu jaučiamų emocijų, būsenų išraiška.
– Pažvelgus į kūrinį iš šalies, kokios dabarties laiko aktualijos jame atsiskleidžia?
– Žmogus, vaizduojamas paveiksle, idealizuoja savo veiklą, pasitiki savimi. Tačiau gyvenimas yra toks dinamiškas ir besikeičiantis, kad tuo pačiu metu keičiasi ne tik požiūris į save, bet ir vertybės.
– Kaip žmogus, vaizduojamas kūrinyje, suvokia save jį supančio pasaulio kontekste?
– Kaip herojų, visų pirma, sau pačiam. Jis keliauja per pasaulį su savo bėdomis, lūkesčiais, tačiau, turėdamas viltį, kuria džiaugsmą iš mažų, bet jam labai svarbių dalykų, o kartais iš viso to pasijuokia.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žemaičių muziejui „Alka“ toliau vadovaus E. Stonkevičienė
Dabartinė Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė laimėjo konkursą šio muziejaus vadovės pareigoms užimti. ...
-
S. Kairys su ESINT vadovu aptarė dirbtinio intelekto ir autorių teisių problematiką1
Kultūros ministras Simonas Kairys su vizito į Lietuvą atvykusiu Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (ESINT, angl. EUIPO) vadovu João Negrão Kultūros ministerijoje aptarė aktualias temas, susijusias su dirbtiniu intelektu (DI...
-
Gyvenimo prasmė ir džiaugsmas – knygose: J. Strielkūnui – 85-eri
„Štai eina pakrypuodamas, kažko susirūpinęs (bet gali bemat nusijuokti), ant pilvuko prasiskyrusiais marškiniais, štai gurkšnoja negarsiai pašūkaliodamas su jaunais poetais, išmokusiais jo „Bocherso pla...
-
Buvusioje areštinėje – sovietinės Lietuvos grimasos: nostalgijos kupinas gastronomas17
Duris lankytojams vėl atveria alternatyvios kultūros erdvė buvusioje areštinėje, Vilniuje. Didelio susidomėjimo parodą apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje, kasdienius paprastų žmonių bandymus išgyventi, nepaisant buitį kausčiusio s...
-
Penkerius metus lauktas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atidarymas
Įspūdingu koncertu publikai atsivėrė pirmasis po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šalyje pastatytas muzikinis teatras – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) rūmai. Koncertas sujungė teatro orkestrą, chorą, baleto trupę, soli...
-
4-oji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtą kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. ...
-
Bibliotekos nurašytas knygas galės atiduoti tiems, kam jos reikalingos
Bibliotekos, prieš atiduodamos perdirbti nurašytas knygas, galės neatlygintinai perduoti jas fizinių ar juridinių asmenų nuosavybėn. Ketvirtadienį Seimas priėmė tokią galimybę suteikiančias Kultūros ministerijos parengtas Bibliotekų ...
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą3
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...