- Rūta Kupetytė, Artūras Matusas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl istorinių aplinkybių Lietuva labai nukentėjusi, todėl, palyginus su Vakarų šalimis, aukcionuose parduodamų lituanistinių vertybių nėra itin daug.
Taip LRT RADIJUI sako ARS VIA aukcionų vadovas Algirdas Petraitis. Kaip teigia jis, kai kada ne visi perkantys ir ne visi parduodantys vertybes asmenys nori būti žinomi, o ypatingas įvertinimas aukcionui – muziejaus dalyvavimas.
– Ar egzistuoja Lietuvoje meno aukcionai? Kiek žmonių į juos ateina?
– Lietuvoje aukcionai vyksta dešimt metų. Į renginius paprastai susirenka apie 100 žmonių, pirkėjai sudaro maždaug 20 proc. Ne visi pirkėjai dalyvauja tiesiogiai. Dauguma lankytojų susirenka į aukciono parodą, vykstančią likus dviem dienoms iki aukciono. Renginys nemokamas, tad pasižiūrėti ateina nemažai smalsuolių.
– Kodėl kai kurie aukciono dalyviai nenori pasirodyti viešai?
– Dėl diskretiškumo. Ne visi perkantys ir net ne visi parduodantys nori būti žinomi.
Ne visi perkantys ir net ne visi parduodantys nori būti žinomi.
– Kas parduodama aukcionuose?
– Aukcioną sudaro ne tik meno kūriniai, bet ir kolekcinės vertybės. Vertybės yra lituanistinės – tai tapybos darbai, tiek šiuolaikinė, tiek senovinės knygos, grafika, įvairenybės, muziejiniai eksponatai.
– Ar lituanistikos yra pakankamai?
– Yra nemažai lituanistikos, nemažai jos išvežta ir į užsienį. Tačiau dėl istorinių aplinkybių Lietuva labai nukentėjusi. Taigi palyginus su Vakarų pasaulio šalimis, lituanistikos nėra tiek daug. Tai būdinga ne tik Lietuvai, bet ir visoms kitoms rytų šalims.
– Ar pradinę aukcione parduodamo daikto kainą nustato pardavėjas?
– Yra ir pardavėjo lūkesčiai, ir aukciono kaina. Tai – derinamas dalykas. Žinoma, aukcionas suinteresuotas parduoti kuo brangiau, nes tai pelno siekianti organizacija.
– Kaip į aukcioną patenka kūriniai?
– Iš kolekcininkų, meno investuotojų ir paprastų žmonių, kurie yra paveldėję meno kūrinius ar kažkokias vertybes. Tokia yra Lietuvos praktika. Kiekvienas meno kūrinys tikrinamas, nes autentiškumas labai svarbu.
– Kiek trunka pasiruošimas aukcionui?
– Paruošti vieną aukcioną užtrunka 3–4 mėnesius. Į tai įeina darbų surinkimas, katalogų išleidimas, pasiruošimas pačiai ekspozicijai, kiekvieno darbo aprašymas. Pavyzdžiui, tapybos darbus aprašyti lengviau nei senas knygas, nes pastarąjį darbą gali atlikti ne tiek daug specialistų.
– Kokia būna mažiausia ir didžiausia kūrinių kaina?
– Mažiausia kaina gali būti 30 eurų, tiek gali kainuoti koks nors grafikos darbas. Pavyzdžiui, didžiausia kaina praėjusiame aukcione – 12 tūkst. eurų. Tiek kainavo Juozapo Berkmano paveikslas. Kūrinys turi istorinę reikšmę, nes jame pavaizduota 1864 m. sukilimo vadų kapavietė ant Gedimino kalno. Neseniai ji ir atrasta.
Didžiausia kaina praėjusiame aukcione – 12 tūkst. eurų. Tiek kainavo Juozapo Berkmano paveikslas.
– Kokie dar kriterijai taikomi aukcione parduodamiems kūriniams?
– Svarbu, ar kalbame apie meno kūrinius, ar senąsias knygas. Jei tai meno kūriniai, svarbu, kiek autorius iš viso sukūręs darbų, kokio jie lygio, koks jų išlikimas, kiek to autoriaus darbų – Lietuvos muziejuose. Kalbant apie senąsias knygas, dažnai svarbus tiražas, išlikimas.
– Aukcionuose gali dalyvauti ne tik privatūs asmenys, bet ir muziejai?
– Taip. Kadangi muziejuose laikomos geriausios kolekcijos, jų dalyvavimas – didelis įvertinimas ir sėkmė.
Įrašą galite išklausyti čia.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“49
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui1
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...
-
Seimas linkęs bibliotekoms leisti dovanoti nurašytas knygas
Seimas po svarstymo šią savaitę pritarė leidimui bibliotekoms dovanoti nurašytas knygas. ...