- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
30-metį švenčianti asociacija LATGA prašo palaikymo Lietuvos autoriams: laisvalaikio erdvėse, viešojo maitinimo vietose pristatyti daugiau tėvynainių sukurtų kūrinių ir būti nepakantiems piratavimui.
Atkovotos teisės
1990 m. kovo 11-ąją buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė, o tų pačių metų gegužės 29-ąją kūrybinės sąjungos susivienijo ir pasirašė Asociacijos LATGA steigimo sutartį. Šiandien ši organizacija vienija daugiau nei 5 tūkst. Lietuvos autorių ir atstovauja 4 mln. kūrėjų visame pasaulyje. Didžiąją dalį LATGA narių sudaro muzikos kūrinių ir dainų tekstų autoriai.
1990 m. gegužės 29-ąją asociacijos steigimo sutartį pasirašė Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Lietuvos išradėjų sąjunga, Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos dizainerių sąjunga, Lietuvos teatrų sąjunga, Lietuvos mokslininkų sąjunga, Lietuvos inžinierių sąjunga.
1991 m. pradžioje LATGA direktorius Edmundas Vaitiekūnas kartu su tuometiniu tarybos prezidentu Broniumi Leonavičiumi, padedami Lietuvos krašto apsaugos departamento pareigūnų, užėmė sovietinei autorių agentūrai VAAP priklausiusias patalpas Vilniaus centre, kurias saugojo OMON.
1992 m. liepą LATGA tapo tikrąja CISAC (Tarptautinė autorių ir kompozitorių bendrijų konfederacija) nare.
1994 m. papildytas ir pakeistas Civilinis kodeksas. Autorinį atlyginimą pradėjo mokėti radijo ir televizijos transliuotojai, kabelinės retransliacijos operatoriai, foninės muzikos naudotojai. 1999 m. priimamas Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas.
Įspūdinga meno buhalterija
Pagrindinė Asociacijos LATGA veikla – autorinio atlyginimo surinkimas iš kūrinių naudotojų ir paskirstymas autoriams. Kitaip tariant, Asociacija LATGA yra tarpininkas tarp kūrinių naudotojų ir autorių.
Asociacijos specialistai suskaičiavo, kad per 30 veiklos metų Lietuvos ir užsienio autoriams buvo išmokėta 69 138,5 mln. eurų, neskaičiuojant 2020 m. surinkto atlyginimo. Didžiausia dalis – per 56 mln. eurų – išmokėta muzikos kūrinių ir dainų tekstų autoriams, kurių teisės kolektyviai administruojamos nuo 1993 m. Tiesa, tuomet autoriams buvo paskirstyta vos 17 tūkst. eurų. Palyginimui – 2019 m. muzikos autoriams paskirstyta beveik 4,5 mln. eurų.
Dramos kūrinių autorių teises LATGA administruoja nuo 1996 m., jiems iki šios dienos išmokėta 5,8 mln. eurų. Apie per tris dešimtmečius pasikeitusį LATGA veiklos efektyvumą byloja įspūdingi skaičiai: 1996 m. autoriams išmokėta 77 tūkst. eurų, o 2019 – beveik 0,5 mln.
Apie 2 mln. mokesčių per metus sumokanti LATGA pastaruoju metu patenka į daugiausia mokesčių į biudžetą sunešančių Lietuvos įmonių 500-uką.
Literatūros kūrinių autoriams (už knygų panaudą bibliotekose ir kūrinių atgaminimą reprografijos būdu) išmokėta beveik 2,6 mln. eurų (jiems šis kompensacinis atlyginimas mokamas nuo 2003 m.). Vizualiųjų kūrinių autoriams Asociacija LATGA išmokėjo beveik 1,5 mln. eurų.
Audiovizualinių kūrinių autorių teises Asociacija LATGA administruoja nuo 2005 m., jiems per visą laiką išmokėta beveik 3 mln. eurų.
Apie 2 mln. mokesčių per metus sumokanti LATGA pastaruoju metu patenka į daugiausiai mokesčių į biudžetą sunešančių Lietuvos įmonių 500-uką.
Kuria ir garsina
"Ketinome 30-mečio proga savo narius kitą savaitę pakviesti į gražią šventę su populiariausiomis 30-mečio dainomis, kai kuriems kūrėjams įteikti apdovanojimus už nuopelnus garsinant Lietuvos vardą pasaulyje. Deja, visus planus sujaukė koronaviruso pandemija", – sako Asociacijos LATGA Tarybos prezidentas kompozitorius prof. Teisutis Makačinas.
Trumpai išvardyti organizacijos, padėjusios tvirtą pamatą autorių teisių ir gretutinių teisių reglamentavimui, nuveiktus darbus, anot T.Makačino, būtų sudėtinga.
Prisijungdama prie tarptautinių autorių teises ginančių konfederacijų, inicijuodama įstatymus ir jų pakeitimus, teikdama kūrėjams teisinę pagalbą, kovodama su piratavimu, finansuodama kūrybinės veiklos projektus, edukuodama visuomenę bei rinkdama ir paskirstydama autorinį atlygį, Asociacija LATGA suteikė galimybes autoriams aktyviai kurti ir garsinti Lietuvos vardą visame pasaulyje.
Vis dėlto geriausias įvertinimas kūrėjams – kuo platesnis jų kūrybos naudojimas. "Sveikindamas visus autorius, raginu legaliai ir kuo dažniau naudoti mūsų autorių kūrybą. Turime tikrai daug talentingų įvairių sričių kūrėjų, kurie matomi ir vertinami pasaulyje, tačiau Lietuvoje jų kūryba nėra naudojama taip plačiai, kaip norėtųsi, jos vietą neretai užima eilinis komercinio pobūdžio kitų šalių kūrėjų turinys", – pastebėjo Asociacijos LATGA direktorius, poetas ir rašytojas Jonas Liniauskas.
Jis kvietė kūrinių naudotojus – radijo stotis, televizijas, teatrus, prekybos centrus, kavines, bibliotekas, kultūros centrus, pamažu į rinką grįžtančius renginių organizatorius – aktyviau palaikyti Lietuvos kūrėjus. "O visuomenės prašome būti kultūringais ir sąmoningais meno vartotojais – taip padėsite savo ir kitų šalių kūrėjams išgyventi nelengvą laikotarpį", – akcentavo J.Liniauskas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga3
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas
Gegužės 3 d. 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos žiūrovų lauks režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Atžalynas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...
-
Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui – ypatinga dovana
Dr. Saulius Bučas Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui įteikė ypatingą dovaną – maždaug 7 tūkst. metų senumo mezolito pabaigos kirvuką iš elnio rago. Mokslininkas rado jį parko teritorijoje, pajūrio ruo...
-
Tarptautinis B.Dvariono konkursas – muzikos pasaulio „viršūnių“ susitikimas
XII-asis Tarptautinis Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursas į Lietuvą pritraukė ne tik jaunuosius talentus beveik iš 20 valstybių, bet ir pasaulinio garso muzikus, kurie tuos talentus vertins. Vienas iš jų &ndash...
-
Vyriausybė – už Kultūros pagrindų įstatymo projektą, numatantį tolygų paslaugų teikimą3
Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektui, kuriame numatomas tolygus kultūros paslaugų teikimas, kūrybos ir saviraiškos laisvės principai. ...