- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilniaus universiteto (VU) archeologai ruošiasi tirti Aukuro kalno piliakalnį Kernavėje, antradienį pranešė aukštoji mokykla.
Archeologo Gintauto Vėliaus vadovaujama mokslininkų grupė planuoja per trejus metus atlikti visapusiškus tyrimus.
Anot pranešimo, Lietuvoje tokio pobūdžio kompleksiniai ir tarpdisciplininiai archeologiniai, geofizikiniai, archeobotaniniai, paleozoologiniai tyrimai, apimantys ilgą priešistorės tarpsnį bei pirmuosius valstybės šimtmečius, bus atliekami pirmą kartą.
„Šiandieniniame moksle piliakalniai suvokiami ne tik kaip gynybiniai įrenginiai, bet ir kaip puikūs tam tikros epochos socialinės ekonominės sistemos indikatoriai. Detali piliakalnių medžiagos analizė neretai tampa pagrindiniu priešistorinių bendruomenių socialinio kraštovaizdžio rekonstravimo įrankiu“, – sakė G. Vėlius.
Anot jo, pagrindinė šio projekto idėja – remiantis tyrimais konstatuoti bei tiksliai chronologizuoti piliakalnių funkcinės paskirties bei juose vykdytų veiklų raidą geležies amžiuje bei pirmaisiais Lietuvos valstybės šimtmečiais ir kartu atskleisti Rytų Lietuvos pilkapių kultūros – geografinio ankstyvosios valstybės branduolio, apgyvendinimo sistemų bei gynybinių įrenginių – piliakalnių funkcinės raidos modelį.
Tyrimus finansuoja Lietuvos mokslo taryba.
Pasak VU pranešimo, Aukuro kalno piliakalnio Kernavėje tyrimas reikšmingas daugeliu prasmių. Mat jis naudotas ilgą priešistorės laikotarpį ir todėl atspindi tiek priešistorinius regiono apgyvendinimo procesus, tiek pirmųjų valstybės šimtmečių – XIII–XIV amžių, vieno svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės galios centrų istoriją.
Kitose ankstyvuosiuose Lietuvos centruose – Trakuose ir Vilniuje – tokio tęstinumo nėra. Valstybingumo pradžią menantys XIII amžiaus kultūriniai sluoksniai Vilniuje suardyti vėlesnių urbanistinių procesų, o Senųjų Trakų ir Trakų pusiasalio piliavietės įrengtos iki tol neapgyvendintose teritorijose.
XIII amžiuje Kernavė buvo vienas svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ekonominių ir politinių centrų. Ji vadinama pirmąja Lietuvos sostine.
Dabartinė Kernavės archeologinė vietovė – Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas – nuo 2004 metų įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Kompleksą iš viso sudaro penki piliakalniai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LNDT tarptautinės dramaturgų rezidencijos konkursą laimėjo K. Kaupinis
Keturi partneriai – Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Ispanijos nacionalinis teatras, Gorkio teatras Berlyne ir Karališkasis flamandų teatras Briuselyje – pernai inicijavo tarptautinę dramaturgų rezidenciją, kviesdami rašanči...
-
Lietuvoje tapytas filmas „Kaimiečiai“ – jau šalies kino teatruose
„Kino pavasaryje“ ką tik pristatytas ir festivalyje net du apdovanojimus – žiūrovų simpatijų ir geriausios lietuviškos premjeros – nuskynęs režisierių DK Welchman ir Hugh Welchmano tapytas filmas „Kaimiečiai“...
-
Pagrindinis „Kino pavasario“ prizas – lenkų režisieriaus filmui „Iš kur į kur“
Pagrindinį šių metų „Kino pavasario“ prizą laimėjo lenkų režisieriaus Macieko Hamela (Maceko Hamela) filmas „Iš kur į kur“. ...
-
Velykų muzika su prancūziškais pasisveikinimais
Antrąją šv. Velykų dieną su muzika švęsime prisikėlimą, pavasario pabudimą ir kaip kasmet – Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ kviečia išeiti į miesto gatves, nusišypsoti, o pasivaik&...
-
„Auksiniai scenos kryžiai“ – dizainerei S. Straukaitei, scenografei L. Liepaitei2
Minint Tarptautinę teatro dieną, trečiadienio vakarą Klaipėdos dramos teatre įteikti prestižiniai teatro apdovanojimai „Auksiniai scenos kryžiai“. ...
-
Dvi sostinės kultūros įstaigos taps viena
Vilnius optimizuoja kultūros įstaigų tinklą – Vilniaus mokytojų namai ir Vilniaus kultūros centras taps viena įstaiga. Šių pokyčių metu siekiama stiprinti sostinės kultūrinę ekosistemą ir kurti miesto kultūrai palankias bendradarbys...
-
Dovana lėlininkų patriarcho jubiliejui – jo kurtų paveikslų paroda
Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) Didžiosios scenos fojė veikia garsaus lėlininko, dailininko Vitalijaus Mazūro tapybos darbų paroda „Išsigelbėjimas“. Šis renginys – graži įžanga į menininko 90-mečio paminėjim...
-
Kaunas nusilenkė ryškiausioms teatro asmenybėms: aidint ovacijoms įteiktos „Fortūnos“2
Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Kauno miesto savivaldybė tradiciškai surengė iškilmingą profesionalių kūrėjų, aktorių ir režisierių apdovanojimų ceremoniją. Kauno kultūros centre už ryškiausius metų nuopelnus ...
-
Skaudžią netektį išgyvenanti A. Tamulytė pasidalijo jautriu įrašu: lauksiu tavęs visą gyvenimą10
Sielvarto dėl mamos Danutės Dirginčiūtės-Tamulienės netekties neslėpė velionės dukra, garsi aktorė Aurelija Tamulytė. ...
-
Gedimino kalno papėdėje atidaromas Lietuvos istoriją pristatysiantis Pilininko namas
Lietuvos nacionalinis muziejus trečiadienį Gedimino kalno papėdėje atidaro naujausią padalinį – Pilininko namą. ...