Quantcast

„Amerikos purvas“ – knyga, galinti pakeisti širdis ir politiką

Lietuvos rašytojų leidykla ką tik išleido amerikiečių rašytojos Jeanine Cummins romaną "Amerikos purvas" (iš anglų kalbos vertė Marija Bogušytė), JAV sukėlusį aistrų ir diskusijų pliūpsnį. Literatūros žygdarbiu vadinamas romanas akimirksniu atsidūrė įvairių šalių skaitomiausių knygų sąrašuose.

Nuo susižavėjimo iki neapykantos

Iki pasirodant "Amerikos purvui" rodėsi, kad romanas neišvengiamai sulauks didžiulės sėkmės. Už teisę publikuoti rašytojos J.Cummins romaną apie meksikiečių migrantų gyvenimą varžėsi devynios leidyklos.

Knygos biudžetas buvo matuojamas septynženkliais skaičiais, o pirmas planuojamas tiražas – pusė milijono egzempliorių. Išankstinėse recenzijose ir apžvalgose negailėta pagyrimų. Apie knygą entuziastingai atsiliepė Stephenas Kingas, Johnas Grishamas ir daugelis kitų iškilių kūrėjų.

Liūdna, kad kūrinys, rašytas su tokiais gerais ketinimais, sukėlė tokią nuožmią pagiežą.

"Aš stengiuosi rašyti įdomias knygas, nes pats tokias mėgstu, ir turiu pasakyti, kad jau seniai verčiau puslapius taip greitai, kaip skaitydamas "Amerikos purvą", – gyrė romaną politikas ir rašytojas J.Grishamas. – Sodrus, sąmojingas ir nenuspėjamas siužetas. Jo žinutė labai svarbi ir pasirodžiusi pačiu laiku, bet ko joje nėra – tai politikavimo."

"Jeigu išvis knyga gali pakeisti širdis ir politiką, tai ši knyga kaip tokia!" – apie "Amerikos purvą" rašė amerikiečių rašytoja, kilusi iš Dominikos, Julia Alvarez – prestižinės Pietų Amerikos premijos "Pura Belpré Award" laureatė.

Tačiau netrukus knyga iš labiausiai giriamų ėmė virsti labiausiai nekenčiama. Galiausiai Niujorko leidykla "Flatiron Books" šių metų pradžioje atšaukė knygos pristatymų turą dėl grasinimų autorei mirtimi ir nusprendė organizuoti seriją viešų diskusijų.

"J.Cummins penkerius metus rašė šią knygą, ji norėjo atkreipti dėmesį į tragedijas, su kuriomis susiduria imigrantai, – sakė Bobas Milleris, "Flatiron Books" prezidentas ir leidėjas. – Liūdna, kad kūrinys, rašytas su tokiais gerais ketinimais, sukėlė tokią nuožmią pagiežą."

Kaltinimų lavina

"Amerikos purve" pasakojama istorija apie knygyno savininkę Lidiją iš Akapulko. Moteris turi sūnų Luką ir sutuoktinį žurnalistą Sebastianą. Įprasta kasdienybė Akapulke dėl narkotikų kartelių veiklos ima keistis. Kartą į Lidijos knygyną įžengia žavus vyriškis. Chavjeras – tikras eruditas, jiedu susibičiuliauja. Lidija nežino, kad jis – naujo narkotikų kartelio, agresyviai plečiančio įtaką mieste, vadeiva. Lidijos vyras tuo metu rengia tiriamąjį straipsnį apie Chavjerą, dėl jo šeimos gyvenimas netrukus virsta košmaru. Priversti bėgti Lidija ir jos aštuonmetis sūnus Luka – vidurinės klasės atstovai – akimoju tampa eiliniais migrantais, keliaujančiais per Meksiką ant traukinių vagonų stogų Jungtinių Amerikos Valstijų link.

Prieš parašydama knygą J.Cummins važiavo į Meksiką, ten kalbino deportuotas šeimas, bendravo su migrantais Tichuanos stovykloje, konsultavosi su žmogaus teisių gynėjais ir teisininkais.

Iš tikrųjų pabrėžtinai humanistinė autorės pozicija ir pavertė ją lengvu taikiniu.

Viena iš pagrindinių pretenzijų jos kūriniui – neva jis neįtikinamas. Anot kritikų, romano veikėjai paviršutiniški ir labiau primena turistų pastebėjimus. Dėl to romano herojė atrodo juokinga, stebisi tuo, kas įprasta meksikiečiams. Daugelis skaitytojų ėmė badyti į netikslumus, netaisyklingai vartojamą žargoną, klišes ir stereotipus. Kai kuriuos papiktino šiuolaikinės Meksikos paveikslas. Šalis knygoje vaizduojama kaip laukinė, valdoma banditų ir kartelių. Pati autorė kadaise turėjo dvejonių, kad jai, kaip baltajai rašytojai, vargu ar pavyks perprasti kitaspalvių žmonių patirtį.

"Beveik visa mano šeima – baltieji. Niekada nesuprasiu to bejėgiško įniršio dėl stereotipų arba sisteminių kliūčių į sėkmę dėl odos, plaukų arba vardo", – rašė ji viename iš savo straipsnių "The New York Times". Tačiau ši išpažintis neišgelbėjo autorės nuo kaltinimų kultūrine apropriacija.

Rezonansas: daugiausia kontroversijų sukėlęs ir žaibiškai tapęs tarptautiniu bestseleriu romanas tituluojamas naująja Amerikos klasika.

Paplito kaip virusas

"Trauminė pornografija, pridengta socialinio teisingumo figos lapu, – taip knygą apibūdino amerikiečių rašytoja, kilusi iš Meksikos, Myriam Gurba. Ji viena pirmųjų parašė triuškinamą knygos recenziją. – Nors Lidija – moteris, dirbanti protinį darbą, ir reporterio, kuris rašo narkotikų prekybos tema, žmona, ji ištisai patiria šoką susidurdama su Meksikos realijomis, kurios anaiptol nešokiruotų tikro meksikiečio."

Šis M.Gurbos tinklaraščio įrašas išėjus knygai pasklido socialiniuose tinkluose kaip virusas. Dėl jo M.Gurba ėmė gauti įžeidžiančio turinio žinutes ir grasinimus. Bet rašytojos recenziją palaikė kiti rašytojai, nors buvo ir mėgta atkreipti recenzentės dėmesį, kad romano veikėja Lidija – vidurinės klasės atstovė, ir tai, kad ji nežino tam tikrų realijų, visiškai įtikinama.

"Kalba ne apie tai, kad mes manome, jog tik Pietų Amerikos rašytojai gali rašyti knygas šia tema. Ne, kalba ne apie cenzūrą. Talentingas rašytojas, kuris stropiai dirba, gali sukurti įtikinamus, galingus literatūros kūrinius apie kitas kultūras. Tai vadinama menu. "Amerikos purvas" – ne menas", – "The Guardian" rašė devynių knygų autorius Danielis Olivas.

Prisikabinta ir prie nuotraukų iš romano pristatymo renginių, kuriuos suorganizavo leidykla. Juose svečiams paruoštų romanų pakuotės buvo apvyniotos spygliuota viela – kaip nuoroda į romano viršelį. Daugeliui toks dekoravimas pasirodė nepriimtinas. Be to, reklamos kampanijos metu daug kartų buvo sakoma, kad J.Cummins vyras irgi buvo nelegalus migrantas, bet leidykla pamiršo patikslinti, kad jis atvyko iš Airijos. Vėliau leidykla paskelbė oficialų atsiprašymą už savo klaidas.

Kultūra atšaukiama?

Tačiau atsirado daugybė iškilių kultūros, meno atstovų ir visuomenės veikėjų, kuriems J.Cummins puolimas atrodė mažų mažiausiai keistas, ypač diskusijos apie grožinę literatūrą fone.

"Iš tikrųjų pabrėžtinai humanistinė autorės pozicija ir pavertė ją lengvu taikiniu, – rašo "The New York Times" skiltininkė Karol Markovicz. – Ji (autorė) norėjo socialinio teisingumo. Bet žinutė iš jos bendražygių – kovotojų už lygias teises – buvo tokia: mesk šį reikalą, tu sieki socialinio teisingumo neteisingai, todėl esi atšaukiama."

Minia nori diktuoti, kam ir kaip pasakoti istorijas.

Tokios pat pozicijos laikosi leidinys "The Hill": "2020-aisiais tam, kad degintume knygas, nebereikia ugnies. Pakanka siautėjančios kovotojų už socialinį teisingumą minios, kurią kaitina autoriai, nepageidaujantieji kovoti su cenzūra."

Politkorektiškumo kritikai vadina šūkius boikotuoti tą ar kitą kūrinį kultūros atšaukimu ir neigiamai atsiliepia apie menininkus bei visuomenės veikėjus, kurie iš visų jėgų stengiasi atitikti priimtas normas. "Minia nori diktuoti, kam ir kaip pasakoti istorijas", – rašo "The Hill" skiltininkas Christianas Toto.

Pati J.Cummins gan santūriai atsakinėjo į kritiką. "Aš tikiu, kad kalba apie kultūrinę apropriaciją nepaprastai svarbi, bet taip pat manau, kad pavojinga nueiti per toli, stengiantis nutildyti kitaip manančius žmones", – pareiškė ji.

Situacija, susiklosčiusi dėl "Amerikos purvo", sukėlė rimtą diskusiją apie tai, kas apskritai turi rašyti knygas apie migrantus. Ar gali autorius, kuris esą nepatikimai perpasakoja tragiškas kitų žmonių istorijas, gauti tokius stambius leidyklų honorarus ir žiniasklaidos dėmesį.

Kai kas, iš pradžių negailėjęs romanui pagyrimų, vėliau pakeitė nuomonę. Garsioji TV laidų vedėja Oprah Winfrey, įtraukusi "Amerikos purvą" į savo knygų klubą, vėliau pareiškė, kad paskubėjo vertinti ir kad romaną būtina detaliau aptarti (vėliau ji surengė keletą viešų diskusijų su J.Cummins). Už nuotraukos su knyga publikavimą instagrame teko atsiprašinėti ir Holivudo aktorei Salmai Hayek.

Pavasarį "The Hollywood Reporter" paskelbė, kad "Amerikos purvą" ketina ekranizuoti kompanija "Imperative Entertainment", prie filmo siužeto dirba Charlesas Leavittas, filmo "Kruvinas deimantas" scenarijaus autorius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių