Aktorius J. Meškauskas bus laidojamas Antakalnio kapinėse

  • Teksto dydis:

Trečiadienį, birželio 12 d., mirė aktorius Juozas Meškauskas. Šiandien oficialiai paskelbta, kad šeštadienį J. Meškauskas bus palaidotas Antakalnio kapinėse.

Velionis Juozas Meškauskas bus pašarvotas Olandų  laidojimo namuose. Lankymas birželio 14 d., penktadienį, nuo 16 iki 21 val. ir birželio 15 d., šeštadienį, nuo 09 iki 12 val., urna išnešama šeštadienį 12 val., laidojimas Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.

Juozas Meškauskas gimė 1926 metų rugpjūčio 1 dieną. Tai vienas iškiliausių Lietuvos vyresnės kartos aktorių. 1947 metais pradėjęs dirbti Lietuvos valstybiniame (dabar – Nacionaliniame) dramos teatre Vilniuje, jis kartu ir mokėsi šio teatro studijoje, kuriai vadovavo Juozas Rudzinskas. Po metų suvaidinęs Tamošių Boriso Dauguviečio komedijoje „Žaldokynė“ (režisierė Kazimiera Kymantaitė), Meškauskas vėliau šiame spektaklyje atliko ir zakristijono Rūtos, ir paties Jokimo Žaldoko vaidmenis. 

Aktoriaus vaidmenų sąraše – daug sceninių lietuviškos dramaturgijos paveikslų: Kudaba (B. Sruogos „Apyaušrio dalia“), Silva (K. Sajos „Silva studentauja“), Kalvaitis (V. Krėvės „Žentas“), Jogaila (B. Sruogos „Milžino paunksmė“), Kreivakojis (K. Sajos „Ubagų sala“), Daktaras (J. Grušo „Pijus nebuvo protingas“) ir kt.

Ne mažiau įdomių ir ryškių vaidmenų sukurta spektakliuose pagal užsienio dramaturgų veikalus: Koleantas (K. Čapeko „Makropulo receptas“), Piteris Tizlas (R. Sheridano „Intrigų mokykla“), Firsas (A. Čechovo „Vyšnių sodas“), Kreontas (J. Anouilh´aus „Antigonė“), Mamajevas (A. Ostrovskio „Kiekvienam gudruoliui pakanka kvailumo“) ir daugelis kitų.

Lietuvos nacionalinio dramos teatro nuotr.

Ypač sėkmingas buvo Šveiko vaidmuo pagal Jaroslavo Hašeko romaną pastatytoje komedijoje „Juozapas Šveikas prieš Pranciškų Juozapą“. „Mano amžiuje imti viską į širdį ir kelti į sceną – jau neįmanoma, o būti Šveiku... Juk labai trūksta tikro liaudiško humoro, sveiko požiūrio į visuomenę ir visokias per televizijas rodomas nešvankybes“ – vėliau, prisimindamas šį vaidmenį, yra sakęs aktorius.

Meškauskas vaidino ir kine (matėme jo Anuprą muzikiniame filme „Velnio nuotaka“), taip pat televizijos spektakliuose (Kelinas – J. Drucės „Visų švenčiausia“, Miežis – V. Rimkevičiaus „Girių kirtėjai“ ir kiti).

1965-1975 metais Meškauskas vadovavo Lietuvos profsąjungos kultūros rūmų liaudies teatrui ir režisavo jo spektaklius. Saviveiklos teatro režisierius – tai ne tik statytojas: jis ir pedagogas, ir organizatorius, o kai prireikia – ir scenos darbininkas, ir apšvietėjas. Ant jo pečių gulė atsakomybė už žmones, patikėjusius jam savo laisvalaikį, už tų žmonių veiklos turinį ir prasmę. Meškausko vadovaujamo liaudies teatro branduolį sudarė Vilniaus universiteto ir Kauno politechnikos instituto teatrinių studijų absolventai. Kūrybiškai subrendusią trupę sudarė įvairiausių profesijų žmonės: mokslininkai, teisininkai, inžinieriai, gydytojai – tikri teatro entuziastai, per daugelį metų įvaldę teatrinio meno pagrindus. Su jais į gyvenimą išleista keturiolika spektaklių. Reikšmingiausi jų – Juozo Grušo „Meilė, džiazas ir velnias“ (1969), „Pijus nebuvo protingas“ (1973), o Balio Sruogos „Milžino paunksmė“ (1971) sulaukė ypatingo visuomenės susidomėjimo.

Juozui Meškauskui teatras buvo vieta, kurioje jis galėjo atvirai kalbėti su žiūrovais: „Nepriklausiau jokioms partijoms ir niekas man nenurodinėdavo, kaip elgtis. Aš buvau Meškis iš Kalickių ir šnekėjau, dariau tai, kas man skaudu. Aš suvedinėjau su gyvenimu sąskaitas. Teatre dažniausiai vaidinau neigiamus personažus. Pasinaudodamas aktoriaus profesija, iš scenos šnekėjau tai, dėl ko sopėjo man širdį“.

Jau būdamas garbaus amžiaus aktorius vis dar pasirodydavo Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje – 1996 metais vaidino Neilo Simono „Šauniuosiuose vyrukuose“, džiugino publiką „Žaldokynėje“ bei Juliaus Dautarto režisuotame spektaklyje „Paskendusi vasara“, sukurtame pagal Mariaus Katiliškio literatūrinę kūrybą. Aktorius tvirtino: „Galiu sakyti, kad esu laimingas ir kad gyvenimas man davė daugiau, negu aš nusipelniau“.

Juozas Meškauskas visą gyvenimą spinduliavo pavydėtiną energiją, jo kuriamiems paveikslams buvo būdingas temperamentas, artistinė improvizacija, puikiai valdomas balsas, komiškiems vaidmenims – saviti, taiklūs humoristiniai atspalviai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Gaila

Gaila portretas
Nuostabūs aktoriai.Iki šių dienų lydi prisiminimai apie jų kurtus vaidmenis....gaila...dabar tokių nera. Nežinau nei vieno,kuris būtų įstrigęs taip giliai į širdį,kaip tos kartos aktoriai.Ačiū ir ATA Jums.Užuojauta artimiesiems.

Andrea Martin

Andrea Martin portretas
„Google“ už kiekviena savaitE sumokejo internetini darba iš namu nuo 4000 iki 9000 euru. Gavau pirmaji menesi € 20974 ir 29485 eurus mano paskutinio menesio „Google“ mokejime ir dirbau 2–4 valandas per diena laisvalaikiu lengvai iš namu. Tai tikrai patogi vartotojui,, ir aš tiesiog taip džiaugiuosi,, kad sužinojau apie tai... Skaityti daugiau šioje svetaineje. >>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>> w­­w­­w.W­­o­­r­­kLinks3.C­om

Užpelkis

Užpelkis portretas
Prisimenu jį vaidinant Jogailą 1983 m. žiemą Vilniaus dramos teatre B. Sruogos "Milžino paunksmė", rež. Vansevičius. Ir labai įstrigo jo vaidmuo J. Drucės televizijos spektaklyje "Visų švenčiausia", kur jis vaidino kareivį - "Kareivio neklausia ko atėjai - klausia kiek, kuriam laikui ?" Tai buvo visai kiti laikai, visai kitos vertybės. Ilsėkis ramybėje. Amen.
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių