- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Aktoriai Rasa Rapalytė (dešinėje) ir Arūnas Vozbutas.
-
Rasa Rapalytė
-
R. Rapalytė švenčia 50 metų jubiliejų: niekada netikėjau, kad galiu būti aktore
-
R. Rapalytė švenčia 50 metų jubiliejų: niekada netikėjau, kad galiu būti aktore
-
R. Rapalytė švenčia 50 metų jubiliejų: niekada netikėjau, kad galiu būti aktore
-
R. Rapalytė švenčia 50 metų jubiliejų: niekada netikėjau, kad galiu būti aktore
-
R. Rapalytė švenčia 50 metų jubiliejų: niekada netikėjau, kad galiu būti aktore
Antradienį Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) aktorė Rasa Rapalytė švenčia gražų jubiliejų. Iš Žemaitijos kilusią aktorę geriausiai pažįstame kaip unikalių vokalinių monospektaklių kūrėją ir dainininkę.
R. Rapalytė sako visada svajojusi sujungti dainavimą su vaidyba.
„Aš niekada netikėjau, kad galiu būti aktore. Man atrodė, kad tai - nepasiekiamas dalykas. Bet aš visą laiką norėjau būti scenoje. Jau vaikystė prisigalvodavau visokių scenų ir priversdavau vaikus žiūrėti mano pasirodymus. Prisimenu savo pirmąsias gėles, kurias įteikdavo berniukai. Pati scena mane viliojo nuo pat mažens, bet konkrečiai apie aktorystę negalvojau. Tai, matyt, yra adrenalino siekis, kurio trokšta tam tikra kategorija žmonių. Vieni parašiutais ar su kokiomis nors virvėmis šokinėja, o išeinant į sceną taip pat pasigamina nemažai adrenalino“, - sako R. Rapalytė.
Vos tik 1993 metais baigusi tuometę Lietuvos muzikos (dabar - ir teatro) akademiją, R. Rapalytė buvo kviečiama į pačių skirtingiausių režisierių spektaklius. Dar būdama studentė, ji pirmąjį - Sigutės - vaidmenį suvaidino režisierės Stefanijos Nosevičiūtės režisuotame Vydūno kūrinyje „Sigutė“ (1991). Vėliau - vaidmenys Jono Vaitkaus, Rimo Tumino, Igno Jonyno, Sigito Račkio, Evaldo Jaro, Sauliaus Mykolaičio ir kitų režisierių spektakliuose.
Tarp jų - Birutė Lietuvaitė Sauliaus Šaltenio „Lituanicoje“ (1996), Chirolama Oskaro Milašiaus „Migelyje Manjaroje“ (1997), Generolienė ir Perepelicina Fiodoro Dostojevskio „Stepančikovo dvare“ (1999), Raudotoja Williamo Shakespeare'o „Ričarde III“ (1999), Kaimynė Romualdo Granausko „Duburyje“ (2005), Rožė Antuano de Saint-Egziupery ,,Mažajame prince“ (2006), Žiogienė Kazio Binkio „Atžalyne“ (2013), Fizikė „Kosmose“ (2014) ir daugelis kitų. Lygiagrečiai ji vaidino Vilniaus vitražinių lėlių teatre, kuriam vadovavo Petras Mendeika (Renatos Šerelytės „Žvakelė šventajam Pranciškui“, 2000).
Prieš keliolika metų R. Rapalytės spektaklis „Dienos ir dainos“, skirtas prancūzų dainininkei Edith Piaf, aktorės talento ir darbštumo dėka Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui krovė turtus. Jis netrukus iš Mažosios salės persikėlė į Didžiąją ir tapo žiūrovų geriausiai lankomu muzikiniu spektakliu. Ilgai brandinusi mintį sukurti spektaklį apie garsiąją prancūzų dainininkę, repetuodama visur - namie, prie jūros, kavinukėse, vaikščiodama pas prancūzų kalbos repetitorius, netrukus ji teatre subūrė bendraminčių komandą ir lyg mažoji, trapioji Edith Piaf užkariavo gerbėjų širdis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Kairys Belgijoje su ES kolegomis aptars pasirengimą dirbtinio intelekto amžiui
Kultūros ministras Simonas Kairys pirmadienį ir antradienį lankysis Antverpene ir Briuselyje, kur su Europos Sąjungos (ES) kultūros ministrais diskutuos kultūros vaidmens stiprinimo ir pasirengimo dirbti dirbtinio intelekto (DI) amžiuje klausimais. ...
-
Kino operatorių apdovanojimuose triumfavo J. Sičiūnas, M. Juodvalkytė
Lietuvos kino operatorių asociacijos apdovanojimuose „Ąžuolas 2024“ įvertinti geriausi kino meistrai, pagrindiniai apdovanojimai atiteko Juliui Sičiūnui, Mildai Juodvalkytei, už viso gyvenimo nuopelnus pagerbtas Arvidas Andrijus Baronas. ...
-
Gegužė – su poezijos žiedais1
Tradiciškai Kaune šį savaitgalį jau 60-ąjį kartą prasidės tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris 2024“, kurį rengia Lietuvos rašytojų sąjunga (LRS), Rašytojų klubas. Seniausio Lietuvos poezijos k...
-
2026 metais Tokijuje planuojama eksponuoti M. K. Čiurliono darbus
Po dvejų metų Japonijos sostinėje Tokijuje planuojama surengti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbų parodą. ...
-
Pamatyti M. K. Čiurlionio jūrą1
Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) – premjera „Čiurlionio peizažai: jūra“. Spektaklyje skamba Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninės poemos „Jūros sonata“ garsai, jo ir sutuoktinės Sofijos Kymantaitės-Čiurlio...
-
Patriotiškumo ugnį įžiebs Z. Bružaitės „Requiem. Laisvės vardan“6
Praėjus 52 metams po Romo Kalantos žūties, jo auką dėl laisvės ir Kauno pavasario antitarybinių protestų dvasią miestiečiai tradiciškai prisimins gegužės 14-osios vakarą, Muzikinio teatro sodelyje skambant kompozitorės Zitos Bružaitės &b...
-
Klaipėdos universiteto profesorius ėmėsi meistrauti8
Klaipėdos universiteto profesorius Rimantas Balsys Etnokultūros centre atidarė savo medžio drožinių parodą „Tašau ir tėik“. Žemaičio mokslininko skaptuoti rakandai daugiausiai skirti pirčiai. ...
-
Festivalio „Lauksnos“ savanoriai taps uostamiesčio ambasadoriais
Birželio gale vyksiančio tarptautinio nematerialaus kultūros paveldo festivalio „Lauksnos“ rengėjai ieško savanorių. Reikalingi žmonės, gebėsiantys padėti priimti svečius bei talkinti koncertų metu. Patirtis rodo, kad tokių talki...
-
Mylintiems skaitymą – diskusijų klubas uostamiestyje1
Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Kalnupės padalinyje vykstantys Vydūno klubo susitikimai sulaukia nemenko susidomėjimo. Į diskusijas apie šio mąstytojo tekstus įsitraukti nori vis daugiau klaipėdiečių. ...
-
Prezidento A. Smetonos politinis kelias: nuo autoriteto iki autoritaro31
Minėdama Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos 150 metų jubiliejų, Istorinė Prezidentūra Kaune tradicinę, jau 18-ąją, sodelyje eksponuojamą fotografijų parodą taip pat dedikuoja ilgiausiai Lietuvą valdžiusiam prezidentui. ...