- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
1990 m. kovo 11-ąją buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė, o tų pačių metų gegužės 29-ąją kūrybinės sąjungos susivienijo ir pasirašė asociacijos LATGA steigimo sutartį. Šiandien ši organizacija, vienijanti daugiau nei 5 tūkstančius Lietuvos autorių ir atstovaujanti 4 milijonams kūrėjų visame pasaulyje, kartu su nepriklausoma Lietuva švenčia savo trisdešimtmetį ir prašo visuomenės atkreipti dėmesį į savo šalies kūrėjus, kad pandemijos sukelta krizė kuo mažiau paliestų kūrybiškiausią mūsų visuomenės sluoksnį.
Autoriams reikia visuomenės palaikymo
„Ketinome 30-mečio proga savo narius kitą savaitę pakviesti į gražią šventę su populiariausiomis 30-mečio dainomis, kai kuriems kūrėjams įteikti apdovanojimus už nuopelnus garsinant Lietuvos vardą pasaulyje. Deja, visus planus sujaukė koronaviruso pandemija. Nepaisant šios negandos, norime pasinaudoti proga ir pasveikinti Lietuvos autorius šios gražios sukakties proga, palinkėti geros sveikatos, kasdienio Mūzų apsilankymo bei kūrybos įvertinimo tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų“, – sako asociacijos LATGA Tarybos prezidentas, kompozitorius prof. Teisutis Makačinas.
Pasako jo, trumpai išvardinti organizacijos, padėjusios tvirtą pamatą autorių teisių ir gretutinių teisių reglamentavimui, nuveiktus darbus būtų sudėtinga. Prisijungdama prie tarptautinių autorių teises ginančių konfederacijų, inicijuodama įstatymus ir jų pakeitimus, teikdama kūrėjams teisinę pagalbą, kovodama su piratavimu, finansuodama kūrybinės veiklos projektus, edukuodama visuomenę bei rinkdama autorinį atlygį iš kūrinių naudotojų, asociacija LATGA suteikia autoriams vis daugiau galimybių uždirbti iš savo kūrybos, skaidrinančios mūsų šalies gyventojų kasdienybę ir garsinančios Lietuvos vardą visame pasaulyje.
Geriausias įvertinimas kūrėjams – kuo platesnis jų kūrybos naudojimas.
„Geriausias įvertinimas kūrėjams – kuo platesnis jų kūrybos naudojimas. Tad naudodamasis proga noriu ne tik pasveikinti visus autorius, bet ir paraginti visuomenę bei verslą legaliai ir kuo dažniau naudoti mūsų autorių kūrybą, kitaip tariant, ją „įdarbinti“. Turime tikrai daug talentingų įvairių sričių autorių, kurie matomi ir vertinami pasaulyje, tačiau, Lietuvoje jų kūryba nėra naudojama taip plačiai kaip norėtųsi, jos vietą neretai užima menkavertis komercinio pobūdžio kitų šalių kūrėjų turinys. Labai džiaugiamės nacionalinio transliuotojo iniciatyva palaikyti mūsų šalies autorius, pristatant jų kūrybą savo eteryje. Taip pat krizės akivaizdoje sulaukėme ir kelių privačių įmonių, kurios pasisiūlė naudoti daugiau lietuviško autorinio turinio, palaikymo. Labai ragintumėme pasekti jų pavyzdžiu visus kūrinių naudotojus – radijo stotis, televizijas, teatrus, prekybos centrus, kavines, bibliotekas, kultūros centrus, pamažu į rinką grįžtančius renginių organizatorius ir kitus. Visuomenės prašome būti kultūringais ir sąmoningais meno vartotojais – taip padėsite savo ir kitų šalių kūrėjams išgyventi nelengvą laikotarpį“, – sako asociacijos LATGA direktorius, poetas ir rašytojas Jonas Liniauskas.
Autoriams išmokėjo beveik 70 mln. Eur
Pasak jo, pagrindinė asociacijos LATGA veikla – autorinio atlyginimo surinkimas iš kūrinių naudotojų ir paskirstymas autoriams. Kitaip tariant, asociacija LATGA yra tarpininkas tarp kūrinių naudotojų ir autorių, be kurio autorinio atlyginimo surinkimas ir paskirstymas būtų sunkiai įsivaizduojamas.
„Asociacijos specialistai suskaičiavo, kad per 30 veiklos metų Lietuvos ir užsienio autoriams buvo išmokėta 69 138,5 mln. Eur, neskaitant 2020 m. surinkto atlyginimo. Didžiausia dalis – per 56 mln. Eur – išmokėta muzikos kūrinių ir dainų tekstų autoriams, kurių teisės kolektyviai administruojamos nuo 1992 metų. Tiesa, pirmieji autoriniai atlyginimai išmokėti 1993 m., tuomet autoriams buvo paskirstyta vos 17 tūkst. Eur. Palyginimui – 2019 m. muzikos autoriams paskirstyta beveik 4,5 mln. Eur“, – teigia asociacijos vadovas.
Dramos kūrinių autorių teises LATGA administruoja nuo 1996 m., jiems iki šios dienos išmokėta 5,778 mln. Eur. Palyginimui: 1996 m. autoriams išmokėta 77 tūkst. Eur, o 2019 – beveik 0,5 mln. Eur.
Literatūros kūrinių autoriams (už knygų panaudą bibliotekose ir kūrinių atgaminimą reprografijos būdu) išmokėta 2,581 mln. Eur, jiems šis kompensacinis atlyginimas mokamas nuo 2003 m. Pirmaisiais metais literatūros kūrinių autoriams išmokėta per 43 tūkst. Eur, 2019 m. šis atlyginimas siekė beveik 310 tūkst. Eur.
Vizualiųjų kūrinių autoriams asociacija LATGA išmokėjo beveik 1,5 mln. Eur, jų teisės kolektyviai administruojamos nuo 1993 m. Pirmaisiais metais jiems išmokėta vos 2,5 tūkst. Eur, 2019 m. – per 145 tūkst. Eur.
Audiovizualinių kūrinių autorių teises asociacija LATGA administruoja nuo 2005 m., jiems per visą laiką išmokėta beveik 3 mln. Eur. 2005 m. išmokėta apie 106 tūkst. Eur, 2019 m. – 448 tūkst. Eur.
Apie 2 mln. mokesčių per metus sumokanti LATGA pastaruoju metu patenka į daugiausiai mokesčių į biudžetą sunešančių Lietuvos įmonių 500-tuką.
Įdomūs faktai ir skaičiai
· 1990 m. gegužės 29-ąją asociacijos steigimo sutartį pasirašė Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Lietuvos išradėjų sąjunga, Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos dizainerių sąjunga, Lietuvos teatrų sąjunga, Lietuvos mokslininkų sąjunga, Lietuvos inžinierių sąjunga.
· 1991 m. pradžioje LATGA direktorius Edmundas Vaitiekūnas kartu su tuometiniu tarybos prezidentu Broniumi Leonavičiumi, padedami Lietuvos krašto apsaugos departamento pareigūnų, užėmė sovietinei autorių agentūrai VAAP priklausiusias patalpas Jogailos g., kurias saugojo OMON‘as.
· 1992 m. liepą LATGA tapo CISAC (Tarptautinė autorių ir kompozitorių bendrijų konfederacija) nare.
· 1994 m. papildytas ir pakeistas Civilinis kodeksas. Autorinį atlyginimą pradėjo mokėti radijo ir televizijos transliuotojai, kabelinės retransliacijos operatoriai, foninės muzikos naudotojai.
· 1999 m. priimamas Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas.
· Per visus asociacijos gyvavimo metus didelė atsakomybė teko autorių asociacijos prezidentams ir tarybos nariams. Tai žymūs Lietuvos menininkai, kurie, aukodami savo brangų laiką, dirbo visų autorių labui. Asociacijos LATGA prezidentais buvo: grafikas Bronius Leonavičius (1990-1994); kompozitorius prof. Mindaugas Urbaitis (1994-1996), literatūros kritikas Eimutis Valentinas Sventickas (1996-2000; 2008-2012), kompozitorius Gintaras Sodeika (2000-2007). Nuo 2012 m. iki šiol tarybai vadovauja kompozitorius prof. Teisutis Makačinas. Asociacijos administracijai nuo 2012 m. vadovauja poetas ir rašytojas Jonas Liniauskas, iki to organizacijai nuo pat jos įkūrimo vadovavo Edmundas Vaitiekūnas.
· Dabartinę tarybą sudaro šie nariai: Edita Utarienė (dailininkė), Vladas Braziūnas (poetas), Jonas Rudzinskas (dailininkas), Juozas Širvinskas (kompozitorius), Liutauras Degėsys (poetas), T.Makačinas, (kompozitorius), B.Leonavičius (dailininkas), E.V. Sventickas (rašytojas), Jonas Staselis (fotomenininkas), Antanas A. Jonynas (poetas), Gintaras Česonis (fotomenininkas), Gediminas Zujus (kompozitorius), Dainius Radzevičius (žurnalistas).
· 2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis, asociacija vienija 5074 fizinius ir 47 juridinius asmenis. Didžiąją dalį (daugiau nei pusę) narių sudaro muzikos kūrinių ir dainų tekstų autoriai.
· Asociacija LATGA abipusio atstovavimo sutarčių pagrindu atstovauja daugiau nei 4 milijonams muzikos, dramos, vizualiųjų menų ir audiovizualinių menų autorių iš viso pasaulio. Organizacija yra pasirašiusi 170 tarptautinių abipusio ar vienašalio atstovavimo sutarčių su autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijomis iš 69 užsienio šalių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
4-oji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtą kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. ...
-
Bibliotekos nurašytas knygas galės atiduoti tiems, kam jos reikalingos
Bibliotekos, prieš atiduodamos perdirbti nurašytas knygas, galės neatlygintinai perduoti jas fizinių ar juridinių asmenų nuosavybėn. Ketvirtadienį Seimas priėmė tokią galimybę suteikiančias Kultūros ministerijos parengtas Bibliotekų ...
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą3
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“116
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...