2022-aisiais – išskirtinis dėmesys baltarusių literatūrai

Pasak LLVS, postūmis atsigręžti į baltarusių literatūrą – šiemet sukanka 500 metų, kai polockietis LDK pilietis Pranciškus Skorina Vilniuje išspausdino „Mažąją kelionių knygelę“, žymėjusią knygų spausdinimo LDK pradžią. Seimo nutarimu šie metai paskelbti Pranciškaus Skorinos metais.

Kita priežastis – siekis šiuo nelengvu Baltarusijai metu palaikyti baltarusių rašytojus ir vertėjus, atkreipti mūsų skaitančios visuomenės dėmesį į kaimynų literatūrą, tarsi atsidūrusią užribyje per šiuos tris nepriklausomybės dešimtmečius, kai vertėjų ir leidėjų dėmesys buvo sutelktas į Vakarų literatūrą. Ir net po 2015 m., kai Sviatlana Aleksijevič tapo Nobelio literatūros premijos laureate, situacija beveik nepasikeitė. Tiesa, svarbiausios S.Aleksijevič knygos buvo išverstos ir išleistos, bet susidomėjimas baltarusių literatūra tuo ir baigėsi.

Atkreipti dėmesį į kaimynų literatūrą, tarsi atsidūrusią užribyje per šiuos tris nepriklausomybės dešimtmečius, kai vertėjų ir leidėjų dėmesys buvo sutelktas į Vakarų literatūrą.

Kartu su „Metų“ redakcija planuojama parengti ir išleisti baltarusių literatūrai skirtą jungtinį 8–9 žurnalo numerį. Numatoma publikuoti apžvalginį Andrejaus Chadanovičiaus straipsnį apie šių dienų baltarusių literatūrą ir jos kūrėjus, Irenos Aleksaitės straipsnį apie šiuolaikinę baltarusių dramą, Alherdo Baharevičiaus romano „Europos šunys“ ištrauką (vert. Marius Burokas), dvi Inesos Pleskačevskajos apybraižas apie P.Skoriną, pluoštą Alesio Razanavo poezijos (vert. Alma Lapinskienė), baltarusių poetų kūrybos vertimų.

Taip pat planuojama išleisti šiuolaikinės baltarusių poezijos antologiją (sudarytojai M.Burokas ir Vytas Dekšnys, leidykla „Bazilisko ambasada“), Alesio Razanavo punktyrų knygą (vert. A.Lapinskienė), Julijos Cimafejevos „Minsko dienoraštį“ (vert. M.Burokas), I.Pleskačevskajos apybraižų rinkinį „Istoriniai pasivaikščiojimai su Pranciškumi Skorina“.