Du Lietuvos miestai - Vilnius ir Kaunas - paskelbė sieksią Pasaulio knygų sostinės vardo. Tačiau Kauno vadovai apie miesto dalyvavimą ambicingame projekte nieko konkretaus pasakyti negali.

Pasaulio knygų sostinės vardą, suteikiamą Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO), Vilnius ir Kaunas galėtų pelnyti 2012 m. Tam iki kovo 31 d. UNESCO atstovams Lietuvoje miestai turi pateikti bendrą paraišką.

„Kaunas remia šią idėją ir yra pasiruošęs prisidėti“, - tikino kultūros sritį kuruojantis Kauno vicemeras Stanislovas Buškevičius. Žurnalistei pasiteiravus, kokiu būdu Kaunas ketina prie šio projekto prisidėti, politikas atsakė aptakiai: „Žiūrint, kokios bus pasiūlytos sąlygos, apimtis, turinys. Šiuos dalykus derinsim su Vilnium - tai bus derybų objektas.“

Pasiteiravus, kiek Kaune yra leidyklų, S.Buškevičius tiksliai pasakyti negalėjo. „Kadangi yra daug privačių leidyklų, reikėtų sužinoti tiksliai Registrų centre, kiek iš jų yra veikiančių, rimtų. Reikės padaryti analizę“, - atsakė politikas. Jis tikino, kad šiame projekte sudalyvauti bet kuria forma Kaunui būtų labai naudinga: „Čia ir garbė, ir reklama miestui, ir edukacinė funkcija atlikta būtų. Net ir ekonomiškai naudinga būtų.“ Anot S.Buškevičiaus, bet koks didelis sporto ar kultūros renginys atsiperka dešimteriopai. Žurnalistei priminus, kad, ekonomistų skaičiavimais, į programą „Vilnius - Europos kultūros sostinė“ investuotos lėšos neatsipirko, vicemeras atsakė: „Būtų Kaunas kultūros sostinė, viskas kitaip būtų buvę.“

Kaune įsikūrusios leidyklos „Jotema“ direktorius Virgilijus Matjošaitis Kauno ir Vilniaus norą tapti Pasaulio knygų sostine vertino atsargiai. „Noras gražus. Tačiau žinome, kaip buvo su Europos kultūros sostine. Jei padarytume tinkamas išvadas iš to, ką įgyvendinti nepasisekė - galima būtų bandyti reabilituotis. Renginys paskatintų skaitymą. Bet reikia apskaičiuoti jėgeles. Tokius didelius tarptautinius renginius turi finansuoti valstybė arba savivaldybės. Jų biudžetai pravalgyti ir neaišku, ar per dvejus metus situacija ženkliai pasikeis“, - sakė leidėjas.

Lietuvos nuolatinės atstovės prie UNESCO Inos Marčiulionytės teigimu, dviejų miestų siekiamas Pasaulio knygų sostinės vardas prisidėtų prie teigiamo įvaizdžio kūrimo tarptautiniu mastu. Tačiau, anot jo, norint šį vardą, reikia parengti rimtą programą. „Ištisus metus abiejuose miestuose turi vykti su knygomis, skaitymu susiję renginiai ir įvairiausi projektai. Jie turi apimti kuo daugiau Lietuvos žmonių ir institucijų. Paraišką reikia teikti tada, kai abiejų miestų savivaldybės ir Kultūros ministerija rimtai apsisprendžia šį projektą įgyvendinti ir garantuoja jo finansavimą. Kitaip ir pradėt neverta, nes programa turi būti įvairi, ambicinga ir įdomi“, - tikino Lietuvos atstovė prie UNESCO.

Plačiau apie tai skaitykite sausio 27 d. „Kauno dienos“ priede „Santaka."