- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nacionaline kultūros ir meno premija įvertintas lėlių teatrų scenografas Vitalijus Mazūras sako, kad šis apdovanojimas reikšmingas visai Lietuvos lėlių teatro bendruomenei.
„Aš praktiškai nesitikėjau, kad lėlių teatrui kas nors skirs apdovanojimus, bet ne tiek man, kiek visam Lietuvos lėlių teatrui turbūt reikšmingiau“, - BNS sakė žymiausiu Lietuvos lėlininku vadinamas kūrėjas.
V.Mazūras apdovanotas už „lėlių teatro virsmą ryškiu Lietuvos kultūros reiškiniu, už kūrybos sąsajas su etnine lietuvių pasaulėjauta“.
Pasak laureatus rinkusios komisijos nario fotomenininko Stanislovo Žvirgždo, scenografas lėlių teatre padarė perversmą. Pats V.Mazūras sako, jog ilgus dešimtmečius stengėsi jį keisti.
„Visą gyvenimą aš kovojau – taip ir išėjo. Iš pradžių nežinojau, kad čia perversmas vyksta, bet reikėjo atsikratyti S.Obrazcovo teatro principų, tad ir vyko tokie mūšiai visą laiką, beveik iki pat Nepriklausomybės pražios“, - apie perversmą lėlių teatre kalbėjo V.Mazūras.
Scenografo teigimu, šiuo metu situacija lėlių teatre dviprasmiška: iš vienos pusės, yra daugiau kūrybos laisvės nei sovietmečiu, iš kitos pusės, pritraukti žiūrovą sunkiau.
„Dabar lėlių teatrui žymiai sunkiau nei sovietiniais laikais, nes atsirado didelė konkurencija - ne tik lėlių, bet ir kitokios veiklos konkurencija dėl to žiūrovo, kuriam lėlių teatras buvo skirtas“, - sakė jis.
„Sovietiniais laikais Lietuvoje buvo vienas ar du lėlių teatrai, ir viskas. Salės buvo perpildytos žiūrovų, o dabar reikia pagalvoti, iš kur tą žiūrovą gauti“, - kalbėjo nacionalinės premijos laureatas.
Anot V.Mazūro, sunkiausia pritraukti žiūrovus į suaugusiems skirtus spektaklius.
„Kažkaip sunku prasibrauti, nes lėlių teatras pasmerktas vaikams. Suaugusiems darėme kelis spektaklius, bet žiūrovas kelis spektaklius pažiūri ir labai greitai išsisemia“, - sakė jis.
Premijos laureatas mano, jog patys lėlių teatrai turėtų pagalvoti, kaip pagerinti padėtį.
„Man iš šalies žiūrint, atrodo, kad ir patiems teatrams reikėtų kitą veiklos modelį susirasti užuot laukus, kad kas ateitų“, - svarstė V.Mazūras.
Scenografiją tuometiniame Lietuvos valstybiniame dailės institute (dabartinėje Vilniaus dailės akademijoje) 1965 metais baigęs V.Mazūras dirbo Kauno ir Vilniaus lėlių teatrų dailininku, buvo pastarojo vyriausiasis režisierius ir meno vadovas.
Vilniaus dailės akademijoje jis dėstė scenografijos kompoziciją ir lėlių teatro scenografiją, 1997 metais organizavo Tarptautinį Baltijos šalių mini lėlių teatrų festivalį.
Scenografas 1988 metais įvertintas Valstybine premija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui – ypatinga dovana
Dr. Saulius Bučas Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui įteikė ypatingą dovaną – maždaug 7 tūkst. metų senumo mezolito pabaigos kirvuką iš elnio rago. Mokslininkas rado jį parko teritorijoje, pajūrio ruo...
-
Tarptautinis B.Dvariono konkursas – muzikos pasaulio „viršūnių“ susitikimas
XII-asis Tarptautinis Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursas į Lietuvą pritraukė ne tik jaunuosius talentus beveik iš 20 valstybių, bet ir pasaulinio garso muzikus, kurie tuos talentus vertins. Vienas iš jų &ndash...
-
Vyriausybė – už Kultūros pagrindų įstatymo projektą, numatantį tolygų paslaugų teikimą3
Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektui, kuriame numatomas tolygus kultūros paslaugų teikimas, kūrybos ir saviraiškos laisvės principai. ...
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka14
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...
-
Autizmo paliesta škotų rašytoja E. McNicoll: švente ir džiaugsmu aš paverčiau savo skausmą
Londone gyvenanti vaikų rašytoja škotė Elle McNicoll labai gerai žino, ką reiškia būti kitokiam. „Išgyvenau daug fizinių ir emocinių patyčių, daug žiaurių vardų, – prisipažino į geriausių „The Times&...
-
Tarpininkai: A. Miežio ir I. Kazakevičiaus darbų paroda
Autoriai – tapytojas Andrius Miežis ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius – kūriniais kalbasi apie kultūrą ir natūrą, realybę ir mistifikaciją, apie menininkus ir paveikslus, jų „tarpininkavimo“ būdus bendraujant su meno publi...
-
Lietuvos fotomenininkų sąjungai pirmininkaus V. Samulionytė1
Nacionalinėje dailės galerijoje pirmadienį vykusiame Lietuvos fotomenininkų sąjungos (LFS) suvažiavime jos pirmininke ketverių metų kadencijai paskirta Vilma Samulionytė. ...
-
Atsiliepimuose apie dokumentinį filmą „Prezidentas“ – itin asmeninės patirtys8
„Filme mažai politikos, daug žmogaus“, – taip režisierės Giedrės Genevičiūtės ir žurnalistės Daivos Žiemytės-Bilienės dokumentinį filmą „Prezidentas“ įvertino televizijos laidų vedėjas Edmundas Jakilaitis. &Scaro...
-
Seimas linkęs sudaryti galimybę skirti A. Stulginskio žvaigždę ir po mirties5
Parlamentas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, numatančioms galimybę Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – skirti ir po mirties. Tokiu atveju šį apdovanojimą atsiimtų mirusio šeimos nariai ir artimiau...
-
Rašytojas S. Rushdie išleido memuarų knygą, kurioje pasakoja apie pasikėsinimą jį nužudyti2
Antradienį pasirodžiusioje Salmano Rushdie memuarų knygoje „Knife“ („Peilis“) pasakojama apie kone mirtiną peilio dūrį viešame renginyje 2022 metais, po kurio rašytojas liko aklas viena akimi, ir apie jo gijimo keli...