Quantcast

Tikrų kino šedevrų gimimas

Šiemet jau matėme kelis „Oskarais“ apdovanotus filmus. Vieniems paauksuotų statulėlių buvo atseikėta daugiau, kitiems – mažiau. Biografinei dramai „Hičkokas“ šioje puotoje neliko net trupinių – gavo vienintelį apdovanojimą už grimą nugalėjusi „Vargdienius“.

Mokėjo manipuliuoti jausmais

Kinas britų režisieriaus Alfredo Hitchcocko dėmesį dar ankstyvoje jaunystėje patraukė visų pirma tuo, jog leido pasąmonėje slypinčius vaizdinius materializuoti taip įtaigiai, kad juos tiesiog fiziškai pajustų filmų žiūrovai. Anksti perprasti baimės „orkestravimo“ metodai leido suformuluoti principinę nuostatą – nerodyti smurto tiesiogiai. Tačiau žiūrovams nuo to buvo dar baisiau. Vėliau režisierius tobulai įvaldė ir manipuliavimo žiūrovais metodus laipsniškai didinant įtampą.

A.Hitchcockas, žinoma, išnaudojo aktorių tipažus, bet dažnai stengėsi suteikti jiems visai priešingą reikšmę. Pavyzdžiui, kviesdavo simpatiškus aktorius vaidinti žmogžudžių ar maniakų. Holivude tai buvo neįprasta, bet priversdavo žiūrovus susimąstyti apie tai, kad blogis dažnai slypi už labai patrauklaus fasado. Ryškiausiai ši A.Hitchcocko savybė pasireiškė filmuojant garsųjį „Psichopatą“ (1960 m.). Kaip tik apie šio šedevro gimimo aplinkybes ir pasakoja dabar ekranuose pasirodanti biografinė drama „Hičkokas“.

Aktorinio persikūnijimo stebuklas

Prologe autoriai primena prieš pusšimtį metų labai populiarų TV serialą „Alfredas Hitchcockas pristato“. Tai buvo trumpos kriminalinės kino novelės, kurių pradžioje įžanginiu komentaru arba pamokančiu moralu į žiūrovus kreipdavosi pats režisierius. Kai šitai dabar daro nepaprastai į A.Hitchcocką panašus Anthony Hopkinsas, supranti, kad regi visai ne grimuotojo, o aktorinio persikūnijimo stebuklą.

Jau pripažintu kino klasiku tapęs Hičas ieško siužeto naujajam filmui. Studijoje jam siūlo kelis projektus – „Anos Frank dienoraščio“ ekranizaciją ar pirmąjį filmą apie agentą Džeimsą Bondą. Tačiau šie pasiūlymai režisieriaus visai nedomina. Jam reikia gero siaubą keliančio siužeto.

Vienas prieš sistemą

Kaip tik tokią gero siaubo istoriją trilerių meistras suranda Roberto Blocho romane „Psichopatas“, kuriame aprašyti kruvini serijinio žudiko Edo Geino nusikaltimai. Tačiau studijos „Paramount“ bosai ryžtingai pasipriešina tam, kad į ekraną būtų perkelta knyga, kurioje, kaip rašė įtakingas literatūros kritikas, pilna žiauraus smurto, vujerizmo, transvestizmo ir incesto scenų.

Tąsyk A.Hitchcockas tikriausiai gerai suprato, kaip jautėsi jo filmų herojai, priversti vienui vieni priešintis nepermaldaujamam likimui. Ne visiems Hičo filmų personažams pavyko nugalėti. Bet pats režisierius tąkart tikrai laimėjo. Rezultatą žino visi!



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių