Įdomus? Taip. Sąmojingas? Taip. Chamas? Mmm... Galbūt. Epitetų šiam žmogui galima sugalvoti įvairių. Kiekvienas juos pritaikytų savaip. Jį galima mylėti arba jo nekęsti, tačiau likti abejingam – sunku. Neseniai Algis Ramanauskas be televizijos ir renginių vedėjo darbo išbandė ir dar vieną amplua – aktorystę. Spektaklyje-šou „Sex guru“ Algis „moko“ susirinkusius žiūrovus intymaus gyvenimo paslapčių ir čia jis tampa sekso guru. Plačiau apie šį vaidmenį ir naujus išbandymus  Algis papasakojo portalui diena.lt .

Kaip „Sex guru“ atsirado Jūsų gyvenime?

Man prieš metus ūmai parūpo, ar teatras Lietuvoje - vis dar hipersnobiškas grupės biedzarių chorovodas, ar jau pagaliau jis pradėjo tarnauti žmonėms. To atsitiktinai paklausiau Eimučio Kvoščiausko, kai kartu grįžinėjom iš eilinio Voro Vestuvių seanso. Jis man papasakojo apie Domino teatrą. Tada aš su tuo teatru susiuosčiau, tapom draugais, ir jau po pusės metų – aš scenoje su Sex Guru.

Kas jis yra (sekso guru)?

Tai ir aš, ir publika vienodai kartu. Ne aš vienas esu Sex Guru – mes visi esam, tą vakarą susirinkę. Be abejo, aš griežiu pirmu smuiku pradžioj, bet jau antroj daly mes visi ieškom ir kartais randam atsakymus į savo pačių klausimus.

Kokios aplinkybės paskatino Jus tapti sekso guru?

Tiesiog Domino vadas Egidijus Baranauskas kaip tik turėjo pjesę man. Sako – kaip tik turiu pjesę tau. Nėra taip, kad buvau paskatintas tapti sekso guru, tieiog tapau pjesės Sex Guru operatoriumi, smagių, abipusiai naudingų aplinkybių įsuktas.

Kokio pasiruošimo reikėjo šiam spektakliui? Ar iš tiesų, kaip sakėte spektaklio metu, perskaitėte nemažai knygų (kokių?)?

Man gyvenime nėra tekę išmokti tokios teksto dozės. Tai buvo iššūkis, kuris man patiko, nors eigoje ir būta kažkiek skepticizmo, ir “kam man to reikia?”. Skaitinėjau Robin Baker Sperm Wars, Helen Fisher Anatomy of Love ir dar truputį Salomėjos Nėries, kad nepamirščiau, koks tai šūdas yra.

Ar sužinojote ką nors naujo perskaitytose knygose?

Be abejo. Sužinojau, kaip gaminami vaikai, ir kodėl tai yra malonus užsiėmimas.

Kiek šiame spektaklyje-šou yra tiesos (ar visa skelbiama informacija, statistika yra tikra)?

Viskas ten yra tiesa. Pirmoje dalyje, kad ir komiškai pateikta, bet iš esmės visa informacija yra tiesa, ir smagu stebėti, kaip žiūrovai priima tuos paprastus ir kartu paradoksalius dalykus, kurie guli paviršiuje, bet apie kuriuos retai susimąstoma.
Antra dalis – klausimų atsakymų šou – yra akivaizdžiai kvailiokliška, bet ir ten stengiamasi nenukrypti nuo tiesos. Nors ir pro juoko ašaras, kartais būna visai rimtų klausimų iš publikos, ir aš tokiais atvejais, rizikuodamas numušti tempą ir panašiai, atsakau visai rimtai.

Suprantu, Jūs - drąsus žmogus. Bet vis dėlto, ar nebaisu buvo pasirodyti Lietuvos auditorijai su tokiu spektaklio žanru?

Ačiū už “drąsų žmogų”, bet aš taip apie save nemanau.
Ne, nebaisu. Nieko ten baisaus nėra, viskas gan inteligentiška ir liuks, o ir Lietuvoj jau beveik atsikratėm to veidmainiško pseudopuritoniškumo, taip būdingo barbariškoms visuomenėms, kur prie pietų stalo keikiamasi tėvų akivaizdoje , cerkvėj liejamos krokodilo ašaros už božen’ką ir prasralintą dėžavą, o prisigėrus mušami vaikai, kad pasakė B žodį.

Kaip buvote sutiktas žiūrovų pirmą kartą?

Labai šiltai. Tai buvo Vilkaviškyje, ir man iki gyvenimo galo tas mielas nepažįstamas miestelis bus mano teatrinio debiuto sostinė.

Vis dar teigiama, kad lietuviai yra suvaržyti, kuklūs žmonės. Tačiau vis dėlto ar mūsų tautiečiai jau pasiruošę tokiems atviriems renginiams?

Teigiama banalių banalybių tauzytojų – gal jau pakaks? Nei jie suvaržyti, nei jie kuklūs. Ir jau 20 metų pasiruošę bet kam.

Spektaklio metu labai daug bendraujate su žiūrovais. Kaip jie į tai reaguoja? Ar noriai bendrauja su sekso guru? Suprantu, kad dabar gandas apie spektaklį yra plačiai pasklidęs ir nieko nebestebina, kai ateina į renginį. Žino, ko laukti. Kaip buvo pirmus kartus, kai niekas dar nežinojo, ko tikėtis iš šio spektaklio?

Žiūrovai bendrauja lygiai kaip ir numatė pjesės autorius Wolfgang Weinberger. Kaip jis numatė, taip jie ir bendrauja – Londone, Stokholme, Varšuvoj, Kaune ar Vilniuj. Štai jums ir “suvaržyti, kuklūs” lietuviai.
Taip, bendrauja noriai, drąsiai (mažesni miesteliai – ramiau, bet tai ir suprantama, nes dažnai suveikia “visi visus pažįsta” faktorius). Sulaukiu daug gerų ir juokingų klausimų; jie ir maitina pjesę, jie ir daro ją kiekvieną kartą vis kitokią. Kartais pats ilgai juokiuosi su publika, nes, patikėkit, būna labai gerų klausimų iš auditorijos. Ačiū žiūrovams, visuose miestuose.

Ar girdėjote kokių nors neigiamų atsiliepimų apie „Sex guru“ arba Jūsų pasirodymą jame?

Ne, negirdėjau. Bet neabejoju, kad heiteriai ir toliau neša savo nelengvą vachtą komentarynuose, bet aš į tas anonimines kiaulides nosies nekišu ir kitiems nepatariu.

Sprendžiant pagal bilietų išpardavimą, bent jau sostinėje spektaklis yra labai populiarus. Kaip yra kitose Lietuvos vietose?

Vis dar pilnos salės Kaune, Klaipėdoj, Šiauliuose. Mažesni miestai yra mažesni miestai, bet ir ten sueina 200-300 žmonių. Žodžiu, proporcingai šauniai.

Ar labai skiriasi didmiesčių ir mažų miestelių publika? Jei taip, kokie skirtumai? Kur Jums pačiam labiau patinka (didmiesčiuose ar mažesniuose miesteliuose)?

Ne, skirtumo iš esmės nėra, ir tai man buvo labai malonus atradimas. Man širdis dainuoja, kai kokiam neva provincialiam mieste, salėje gudriai, azartiškai ir protingai blizga fainų ir gerai atrodančių žmonių akys. Neseniai buvau Prienuose – nu liuks. Matydamas tuos veidus tu tiesiog negali jų negerbt. Tikiuosi, kad jie tai jaučia, nes mano pagarba yra labai nuoširdi.
Didmiesčiai skiriasi tik vienu dalyku – šiek tiek drąsiau dalyvaujama. Bet klausimai ir reakcijos greitis visur, kur buvau su Sex Guru, yra vienodai geri.

Spektaklio metu prašote, kad publika užduotų klausimų. Ar daug jų būna?

Nemažai. Pakankamai.

Kokio kvailiausio klausimo spektaklio metu esate sulaukęs?

Tiesą sakant, tokio nebuvo. Yra banalokų klausimų, yra pasikartojančių, bet kad būtų kvailų, tai ne.

Antroje renginio dalyje prašote, kad vyrai ir moterys susėstų atskirai. Ar visada publika geranoriškai paklūsta?

Visada, likus penkioms minutėms iki antros dalies, tenka išeiti į sceną ir gana imperatyviai atskirt moteris nuo vyrų. Tada jie nedrąsiai, bet su pagreičiu tai ir padaro. Būna, aišku, tokių, kurie niekaip nenori išsiskirti, bet tokių mažuma, ir aš nebūnu per daug įkyrus, it antros dienos piršlys su garstyčių dujom iš srėbtuvės.

Gal yra nutikę kokių nors kuriozų?

Ne, kol kas nebuvo. Ai, buvo Alytuj atėję du ar trys degradai su degtine. Tai juos išvarė. Galvijai, kam jie pirko bilietus? Jie nebuvo labai piktybiški, o tik labai durni, triukšmingi ir girti. Tikiuosi, jų jau nebėra.

Ar šis personažas bent kažkiek atitinka Jūsų asmenybę?

Šiaip ten nėra jokio personažo. Ten esu tiesiog aš, ir tokia yra pjesės koncepcija. Pirma dalis, aišku yra laukas eksperimentams – gali tą patį tekstą susakyti vienokia ar kitokia maniera, bet tai nėra personažas. Tai nėra vaidyba. Į ką tai labiausiai neša, tai į stand up comedy.

Dėl ko verta aplsilankyti „Sex guru“?

Dėl to, kad tai yra labai gerai, labai juokingai surašyta komedija, kurios autorius nusipelno plojimų. Ir dėl to, kad ją perteikia gana neprastas ramanauskas.

Ačiū už pokalbį.