Įpusėjus pavasariui, balandžio 26–28 dienomis į Klaipėdą atžygiuos tradicinis, jau VII tarptautinis lėlių teatrų festivalis „Karakumų asilėlis 2013“.

Gimęs 1997 m. kaip lėlių monospektaklių festivalis, „Karakumų asilėlis“ gerokai ūgtelėjo, sustiprėjo ir tapo tarptautiniu, vieninteliu ir išskirtiniu profesionalių lėlių teatrų festivaliu Klaipėdos krašte, į spalvingą lėlių meno fiestą sukviečiančiu nepaprastus lėlių teatro kolektyvus ir margą žiūrovų auditoriją.

Šiemet vartus į (asi)lėlišką pasaulį atrakins artimumą, šilumą, jaukumą, meilę ženklinantis kodinis žodis – šeima. Festivalio organizatorius Klaipėdos lėlių teatras kviečia ne tik dovanoti vienas kitam jaukias buvimo kartu akimirkas, bet ir pažvelgti į šeimą kaip į kūrybingą, ieškančią mažutę valstybę.

Mistiškojo devyneto raktas

Šeimos idėja suburs draugėn devynis lėlių teatrus iš Lietuvos (Vilniaus teatras „Lėlė“, Kauno valstybinis lėlių teatras, šeimos lėlių teatrai „Paršiukas Ikaras“, „Nykštukas“, „Lino lėlės“) bei šeimos teatrus iš užsienio šalių – „TriLika“ iš Rusijos, „Maria-Iskusnica“ iš Baltarusijos, Jordi Bertrano teatro kompaniją iš Ispanijos. Jie per tris festivalio dienas žiūrovams parodys devynis įvairių žanrų ir stilistikos spektaklius. Publikos laukia pirštinių lėlių, marionečių, šešėlių, objektų ir kitų lėlių teatro formų fiesta; vaidinimai, skirti vaikams ir šeimai arba jaunimui ir suaugusiesiems.

Matyt, neatsitiktinai šeimos idėją gvildensiantis festivalis „Karakumų asilėlis 2013“ atsidūrė mistiškame devyneto prieglobstyje: čia ir devyni laukimo mėnesiai auginant gyvybę, ir devynios pakopos į dangaus miestą, devynios visatos sferos, devynios mūzos; devyni broliai, devyngalvis slibinas; devyni angelų chorai, devyni žiedai aplink pragarą; aštuonios pasaulio kryptys ir centras... Tai begalinė pilnuma, visų daiktų užgimimo principas, absoliutus vientisumas ir perėjimas į naują kokybę. Todėl visiškai neatsitiktinai iš pirmo žvilgsnio gerai žinomos pasakos, interpretuojamos tikrų lėlių teatro scenos meistrų, čia virsta visatos tvėrimo enciklopedijomis, etinių vertybių rezervuarais, fantazijos ir kasdieniškos išminties saugyklomis.

Interpretuos žinomas pasakas

Vieną gražiausių ir populiariausių lietuviškų pasakų „Aukso obelėlė, vyno šulinėlis“ (rež. Rimas Driežis) apie Pamotės engiamą Našlaitę savitai interpretuos Vilniaus teatras „Lėlė“. Spektaklio kūrėjams šiame pastatyme imponuoja galimybė panaudoti vaizdo teatro formas, kurios artimesnės kino menui nei teatrui. Nors pasakoje nemažai liaudies dainų ir eiliavimo, spektaklyje pasakojimas kuriamas labiau vaizdais. Žiūrovai regės įvairias, dar nuo Antikinės Graikijos laikų populiarias vaizdinio teatro priemones – panoramas, mirioramas, diaoramas, taumatropą, laterna magica, mirioramines kortas, taip pat šešėlių teatrą.

2011-aisiais įsikūręs klaipėdietiškas šeimos teatras „Lino lėlės“ festivalyje parodys muzikalų, plastišką, poetišką, šarmingą spektaklį „Vilkas ir ožiukai“. Tai subtili gerai žinomos pasakos interpretacija, prasmių lauką išplečianti iki archajinės pasaulio kūrimo idėjos – perėjimo nuo neorganizuoto chaoso prie sutvarkyto (mikro)kosmoso. Šiame sceniniame virsme akcentuojami svarbiausi egzistencijos įvykiai gimimas ir mirtis, aktualizuojami gėrio ir blogio, priežasties ir pasekmės, meilės ir atsakomybės etc. ryšiai.

Senovės graikų mitus apie kosmoso, Žemės, žmogaus atsiradimą lėlių spektaklyje „Aukso lietaus sūnus“ pasakos šeimos teatras „Maria-Iskusnica“ iš Baltarusijos. Beje, šis kolektyvas idealiai atitinka festivalio koncepciją, nes spektaklius čia kuria visi vienos šeimos nariai. Jie kosmogoninio vaidinimo „Aukso lietaus sūnus“ pagrindu pasirinko mitą apie Persėją ir Medūzą Gorgonę.

Pateiks savitas versijas

Mažytis, jaukus 39 metų Kauno lėlių teatras „Nykštukas“, nuolat stebinantis žiūrovus nepakartojamu humoro jausmu ir virtuozišku pirštininių lėlyčių valdymu, į Klaipėdą atridens spektaklį „Pagrandukas”.

Lietuvos lėlių teatro pradininkais vadinamų vilniečių Vitalijaus ir Nijolės Mazūrų teatras „Paršiukas Ikaras“ supažindins žiūrovus su savąja „šešėline“ pasakos „Raudonkepuraitė“ versija.

Nebe pirmą kartą festivalyje besisvečiuosiantis Maskvos teatras „TriLika“ lėlių teatro gerbėjus uostamiestyje pasišovė užburti stebuklinga fantazija „Krištolinė pasaka“ pagal gerai žinomą pasaką „Pelenė“: spektaklio kūrėjai pasaką apie Pelenę perkėlė į šiuolaikinių daiktų pasaulį, kuriame veidrodėliai, servetėlių nėriniai, puodeliai, taurelės, senovinės komodos stalčiukai, patefonas ir kiti daiktai tampa atpažįstamais personažais, veikiančiais nostalgiškai muzikalioje, retro atspalviais temperuotoje erdvėje.

Savitai skambės ir Kauno valstybinio lėlių teatro spektaklis „Gulbė karaliaus pati“ (rež. Nijolė Indriūnaitė), analizuojantis mergelės-gulbelės ir ją pamilusio karaliaus santykių dramą. Šešėlių teatro priemonėmis ekrane kuriamą pasaką papildys vyro ir moters – veiksmą stebinčių suaugusiųjų – poetiški komentarai ir pastabos, kurių potekstės byloja apie dangiškų moters svajonių ir žemiškų vyro norų amžinąjį konfliktą. Kalbėdama apie spektaklio idėją, jo režisierė N.Indriūnaitė pabrėžė svajonės motyvą: „Jei turi karūną, karalystę, pilį ir vis tiek nesijauti laimingas, tai pasiklausyk pasakos apie mergelę-gulbę, iš kurios atėmė sparnus. Mergelė ne tik susigrąžins sparnus, kurių niekaip negalėjo pamiršti, bet padės ir karaliui pasiryžti sparnus išskleisti ir į laimę skristi“.

Iš vielos ir raidžių

Jau subrendusiai publikai vienareikšmiškai dedikuojamas Klaipėdos lėlių teatro spektaklis „Šalia“ (rež. Gintarė Radvilavičiūtė) – elegantiškas filosofinis-egzistencinis detektyvas apie absurdišką, cinišką ir sykiu jautrią kasdienybę, kurioje meilę nuo neapykantos skiria vienas žingsnis, o fantazijos ir realybės ribas lemta nustatyti pačiam žiūrovui, drauge su pagrindiniu veikėju Ponu Q susiruošusiam į paslaptingai dingusios jo žmonos paieškas. Gerai žinomos menininkės G.Radvilavičiūtės spektaklis „Šalia“ – intelektualus, vizualiai išraiškingas, elegantiškas, estetiškas ir emociškai pagavus reginys. Šis vielinių lėlių spektaklis šiemet buvo nominuotas Klaipėdos „Padėkos kaukei“ bent keliose pozicijose: kūrybinė komanda – už geriausią sezono spektaklį, G.Radvilavičiūtė – už lėles ir scenografiją, Aušra Vaštakaitė – už muziką. G.Radvilavičiūtė taip pat nominuota ir aukščiausiam Lietuvos teatro apdovanojimui – Auksiniam scenos kryžiui.

Ypatinga vieta festivalio kontekste teks J.Bertrano teatro kompanijos (Ispanija) pasirodymui. J.Bertranas – vienas ryškiausių, žinomiausių pasaulio lėlininkų. Jo spektaklis „Regimos eilės“ – kerintis reginys, užpildantis kiekvieną scenos kampelį. Neįtikėtina meistrystė žiūrovo akyse gyvenimui prikels elementariausias raides, kurios čia pat virs eilėmis, emocija, filosofija; visata, pilna simbolių, humoro, dramų, jausmų ir t.t. Prieš akis tveriamas gyvas, preciziškai tikslus vaizdas, gyvo balso energetika ir gitaros muzika, poetiškas judesys, dvasinga ezoterika, tikimasi, užburs ir pačius mažiausius žiūrovus, taip mėgstančius pavakaroti drauge su savo tėveliais.

Rodys dviejose erdvėse

Visos šios istorijos, lėlinės meditacijos, nedidaktiškos pamokos, adresuotos atlapaširdžiams vaikams ir visoms atviroms sieloms, atkeliaus į Klaipėdą jau netrukus ir bus pasakojamos net dviejose erdvėse.

Per savo egzistavimo laiką festivalis pabuvojo pačiose įvairiausiose Klaipėdos vietose – pradedant Klaipėdos universiteto Mokomuoju teatru, baigiant skvereliais, aikštėmis, gatvėmis ir kitomis viešosiomis miesto erdvėmis. Šiemet spektakliai bus rodomi Klaipėdos lėlių teatre ir „Pramogų banko“ senojoje salėje.

Bilietų kainos į spektaklius tikrai „nesikandžioja“: po 15 litų asmeniui į dieninius spektaklius, po 20 litų – į vakarinius. Trijų asmenų ir didesnė šeima, perkanti bilietus iki festivalio, gali juos įsigyti su 20 proc. nuolaida. Bet festivalio dienomis nuolaidos nebebus taikomos.

Bilietai jau parduodami Klaipėdos lėlių teatre antradieniais ir penktadieniais 13–17 val. Jų bus galima įsigyti ir prieš valandą iki kiekvieno spektaklio.

Festivalio programa

Balandžio 26 d.

11.30 val. – VII tarptautinio lėlių teatrų festivalio „Karakumų asilėlis 2013“ atidarymas.

12 val. – Vilniaus teatro „Lėlė“ spektaklis „Aukso obelėlė, vyno šulinėlis“.

14 val. – šeimos teatro „Maria-Iskusnica“ (Baltarusija) spektaklis „Aukso lietaus sūnus“.

18 val. – Klaipėdos lėlių teatro spektaklis suaugusiesiems „Šalia“.

Balandžio 27 d.

12 val. – Kauno lėlių teatro „Nykštukas“ spektaklis „Pagrandukas“.

15 val. – Maskvos teatro „TriLika“ (Rusija) spektaklis „Krištolinė pasaka“.

19 val. – J.Bertrano teatro kompanijos (Ispanija) spektaklis „Regimos eilės“.

Balandžio 28 d.

12 val. – Vilniaus lėlių teatro „Paršiukas Ikaras“ spektaklis „Raudonkepurė“.

14.30 val. – Kauno valstybinio lėlių teatro spektaklis „Gulbė karaliaus pati“.

16 val. – Klaipėdos šeimos lėlių teatro „Lino lėlės“ spektaklis „Vilkas ir ožiukai“.

17 val. – festivalio uždarymas.