- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
1,5 metrinės tonos lubų fragmentas pirmą kartą aptiktas 2007 metais Abri Castanet, gerai žinomoje archeologinėje vietovėje pietvakarių Prancūzijoje, kurioje rastos ankstyviausios žinomos meno kūrinių formos, karoliukai ir pradurtos kriauklės.
Pasak Niujorko universiteto antropologijos profesoriaus Randallo White`o, leidinyje „Proceedings of the National Academy of Science“ skelbiamo straipsnio autoriaus, šiais piešiniais greičiausiai norėta papuošti pastogės, kurioje glaudėsi elnių medžiotojai, vidų.
„Jie puošė tas vietas, kuriose gyveno, kur užsiėmė kasdienine veikla. Tačiau egzistuoja klausimas kaip ir kodėl, kodėl čia, šitoje vietoje, būtent šiuo laiku žmonės pradeda skirti tiek daug laiko, energijos ir vaizduotės piešiniams“, – kalbėjo R. White`as.
Piešiniuose, kuriuose vaizduojami ir arkliai, ir moters lytiniai organai, išraižyti ant žemų lubų, kurių aukštis siekė 1,5–2 metrus, kur jas galėjo pasiekti medžiotojai.
Šie piešiniai primityvesni nei gyvūnų piešiniai, rasti Prancūzijos Chauvet grotoje, kuri yra atokesnė ir sunkiau prieinama. Manoma, kad ten piešiniai atsirado prieš 30–36 tūkst. metų.
Raižyba ir tapyba Castanet, kuri, kaip parodė datavimas anglimi, yra maždaug 37 tūkst. metų senumo, yra šiurkštesnė, primityvesnė. Spėjama, kad ją sukūrė paprasti žmonės.
„Šis menas yra šiek tiek senesnis nei žymieji Chauvet grotos piešiniai pietryčių Prancūzijoje“, – kalbėjo R. White`as.
„Tačiau kitaip nei Chauvet piešiniai ir raižiniai, kurie yra giliai po žeme ir toli nuo gyvenamųjų vietovių, piešiniai ir raižiniai Castanet tiesiogiai siejami su kasdieniu gyvenimu, įvertinus jų artimumą įrankiams, ugniavietėms, kaului ir įrankių gamybai iš elnio ragų“, – teigė mokslininkas.
Tačiau, nors tapyba ir labai skiriasi, archeologai mano, kad menininkai priklausė tai pačiai Orinjako kultūrai, kuri apėmė pirmus šiuolaikinius žmones Europoje, pakeitusius neandertaliečius. Jie gyvavo prieš 40–28 tūkst. metų.
„Ankstyvieji Orinjako žmonės daugiau mažiau funkcionavo taip pat, kaip žmonės šiandien. Jie pasižymėjo gana sudėtingomis socialinėmis tapatybėmis, kurias perdavė per asmeninį puošimąsi, jie užsiėmė skulptūrą ir vaizduojamaisiais menais“, – sakė R. White`as.
Prie straipsnio prisidėjo mokslininkai iš žymiausių archeologijos laboratorijų ir universitetų Prancūzijoje ir Britanijoje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...
-
Seimas linkęs bibliotekoms leisti dovanoti nurašytas knygas
Seimas po svarstymo šią savaitę pritarė leidimui bibliotekoms dovanoti nurašytas knygas. ...
-
Po rekonstrukcijos atidarytas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras13
Klaipėdoje šeštadienio vakarą gala koncertu atidarytas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. ...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai35
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...