Įsibėgėjusį 7-ąjį uostamiesčio leidyklose per metus išleistų knygų konkursą „Klaipėdos knyga – 2012“ kitą savaitę klaipėdiečiams primins vienos iš konkursinių knygų pristatymas.

 Devynių leidėjų 12 knygų varžosi dėl gražiausios ir populiariausios Klaipėdos 2012 m. knygos titulo. Knygų leidybos uostamiestyje lyderė, daugiausia leidžianti mokslines knygas, yra Klaipėdos universiteto leidykla, pernai jų išleidusi net 125 pavadinimų. Ji Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos organizuojamam konkursui šiemet pateikė tris knygas. Dvi iš jų susijusios su karybos istorija, trečioji nagrinėja XX a. Lietuvos kaimo gyventojų etiketą.

Apie Lenkijos karų istoriją

Sausio 28 d. 17 val. Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos renginių salėje vyks XVII a. istorinio šaltinio – Michele Bianchi (Alberto Vimina) knygos „Lenkijos pilietinių karų istorija“  pristatymas.

Jame dalyvaus Birutė Žindžiūtė-Michelini, prof. habil. dr. Guido Michelini, doc. dr. Vacys Vaivada, prof. dr. Rimantas Balsys, doc. dr. Lina Petrošienė, Klaipėdos universiteto leidyklos direktorė Lolita Zemlienė. Renginį organizuoja Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Baltistikos centras.

Šiame leidinyje pirmą kartą, pateikiant lietuvišką vertimą su komentarais, perspausdinta svarbi M.Bianchi knyga „Lenkijos pilietinių karų istorija“, išėjusi 1671 m. Venecijoje. Iš penkių skyrių susidedančioje pagrindinėje knygos dalyje aprašomas pilietinis Abiejų Tautų Respublikos karas su kazokais 1648–1651 m. Pasakojimui naudotą medžiagą autorius kunigas M.Bianchi, labiau žinomas Alberto Viminos slapyvardžiu, surinko būdamas Varšuvoje, kur nuo 1647 iki 1651 m. liepos dirbo Šventojo Sosto nuncijaus sekretoriumi. Su autoriaus viešnagėmis užsienyje susiję ir trys knygos priedai, kuriuose kalbama apie kazokų pakurstyto karo su maskvėnais veiksmus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje 1654–1655 m., Maskvos valstybę ir Švedijos karalystę: nuo 1653 m. vasaros A.Vimina kaip karalienės Kristinos globojamas literatas vieną pusmetį praleido Švedijoje, o kitą (nuo 1655 m. birželio) kaip Venecijos pasiuntinys – Maskvos kunigaikštystėje.

Nuo 1652 m. iki mirties 1667-aisiais Pieve d’Alpago parapijoje klebonavusio M.Bianchi knyga, 1671 m. paskelbta kunigo Jono Baptisto Kazočio, anot istorikų, yra ypatingos vertės publikacija, pagrįsta autentiška paties autoriaus surinkta medžiaga. Leidyklos direktorės L.Zemlienės žodžiais, tai dalis Lietuvos istorijos, kuri mums nelabai žinoma.

Apie kareivines, tapusias universitetu

Kitą konkursinę Klaipėdos universiteto leidyklos knygą „Kareivinės, tapusios Klaipėdos universitetu“ sudarė istorikas Vasilijus Safronovas.

L.Zemlienės teigimu, ši studija parašyta su didele meile Klaipėdos universitetui ir šiam miestui. Knyga dedikuota Klaipėdos universiteto ir jo Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto 20-mečiui, taip pat Klaipėdos miesto 760-mečiui.

Leidinyje istorikai atskleidžia buvusių kareivinių ansamblio Klaipėdoje istoriją. Šešiose studijos dalyse pirmą kartą istoriografijoje išsamiai analizuojama įgulos kaita Klaipėdoje, kariuomenės ir miesto santykiai, buvusių kareivinių virsmas Klaipėdos universitetu ir kartu Klaipėdos miesto tapsmas universitetiniu miestu. Populiariai, bet laikantis akademinių standartų, parašyta mokslo studija gausiai iliustruota unikalia ikonografine medžiaga. Ji skiriama universiteto bendruomenei, Klaipėdos miestiečiams ir visiems, besidomintiems sudėtinga XX a. šio krašto istorija.

Apie lietuvių etiketą

Andželikos Bylaitės-Žakaitienės knyga „Lietuvių etiketas ir bendravimo kultūra XX amžiuje“, anot leidėjų, galėtų sudominti ne vien mokslininkus, bet ir paprastus skaitytojus. Joje nagrinėjamas XX a. Lietuvos kaimo gyventojų etiketas – kaip jie šventė, vienas kitą sveikino ir koneveikė...

Monografijoje nagrinėjama etnoetiketo ir bendravimo kultūros tema etnografiniu požiūriu supažindina skaitytoją su nauju lietuvių nacionalinės kultūros bendravimo specifikos tyrinėjimu. Šiam specifiškumui atskleisti išsamiai gvildenami lietuvių etiketo – kaip paprotinio kultūros reiškinio ir simbolinių ženklų sistemos – aspektai: verbalinio ir neverbalinio bendravimo reikalavimai, jų taikymo sritys kasdieniuose rutiniškuose žmonių santykiuose (pasisveikinimuose, atsisveikinimuose, sugyvenimo normose ir pan.). Atkreipiamas dėmesys ir į nusižengimus etiketo normatyvinėms funkcijoms. Minėtiems aspektams aptarti chronologiškai pasirinktas visas praėjusio amžiaus šimtmetis. Jis ne tik išryškina pagrindinius lietuvių etiketo ir bendravimo kultūros raiškos savitumus, bet ir regioninius skirtumus, jų pakitimus laike bei erdvėje, atskleidžia XX a. elgsenos ir kultūrinių inovacijų santykį Lietuvos kaimuose ir miesteliuose, liudija tradicijos ir modernumo sankirtą lietuvių etninėje kultūroje.

Visų trijų knygų dailininkas – Vilhelmas Giedraitis, jas spausdino „Petro ofsetas“.

Kur balsuoti

Susipažinti su knygomis pretendentėmis ir balsuoti už skaitomiausią iki vasario 26 d. galima 6-iuose didžiuosiuose Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos padaliniuose:

* Meno skyriuje (J.Janonio g. 9),

* Skaitytojų aptarnavimo skyriuje (Turgaus g. 8),

* Jaunimo skyriuje (Tilžės g. 9),

* Kalnupės filiale (Kalnupės g.13),

* Pempininkų filiale (Taikos pr. 79/81A),

* „Kauno atžalyno“ filiale (Kauno g. 49).

* Taip pat konkurse dalyvaujančios knygos pristatomos Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos interneto svetainėje www.biblioteka.lt, kur galima ir balsuoti.