Klaipėdos meno bibliotekoje pirmadienį atidaryta kaunietės menininkės, neseniai atsikrausčiusios gyventi į pajūrį Dalios Čistovaitės paveikslų paroda.

14 metų mokytojavo

Jos autorė gimė Kaune 1970-aisiais, ten 1988-aisiais baigė miesto Dailės gimnaziją. „Joje tapybos ir kompozicijos mane mokė A.Vaitkūnas ir V.Laukys, akvarelės - A.Lukštas, erdvinės plastikos ir grafikos - D.Palukaitiene ir A.Čarna. Po to dar metus papildomai piešimo ir tapybos mokiausi pas tapytoją prof. P.Griušį. Studijų Vilniaus dailės akademijoje teko mokytis pas prof. Vl.Karatajų, K.Dereškevičų, prof. R.Vaitiekūną, prof. J.Gudmoną, A.Andrijauską, filosofą V. Radžvilą“, - vardijo D.Čistovaitė savo pedagogus, padėjusius jai surasti kelią į tapybą. Bet vien ja ji niekada neapsiribojo.

Dar studijuodama Vilniaus dailės akademijoje tapybą, Dalia gilinosi ir į grafiką, tekstilę, šriftą, erdvinę plastiką. 1996-aisiais po mokslų Vilniuje grįžusi į gimtąjį Kauną, ji pati tapo mokytoja - 14 metų dirbo Kauno dailės gimnazijoje, kurią pati buvo lankiusi, - dėstė vaikams tapybą, akvarelę, kompozicijos, dailės pagrindus.

Tiki meno terapijos galia

Kartu su profesionaliąja kūryba D.Čistovaitė visada domėjosi meno, spalvų terapija. Gilino žinias meno terapijos, humanistinės psichologijos seminaruose. Šią patirtį naudojo ir mokydama vaikus Kauno dailės gimnazijoje. Profesionalų dailės dalykų mokymą derindama su individualia meno terapija, vedė dailės studijos vaikams ir suaugusiesiems užsiėmimus. Dalia buvo pakviesta dalyvauti TV laidoje apie meno kūrinių skleidžiamą energiją, mandalas. Net buvo sukurtas reportažas apie jos kūrybą ir gyvenimo būdą, kuris rodytas vienoje iš tiesioginių TV3 laidų 2005-aisiais.

Pakeitusi gyvenamąją vietą, D.Čistovaitė sako nepakeitusi paties gyvenimo stiliaus. Nuo studijų iki šiol aktyviai tapo, parodose dalyvauja nuo 1993-iųjų, surengė 11 asmeninių parodų. 2009-aisiais priimta į Lietuvos dailininkų sąjungą.

„Tapau daugiausia aliejiniais dažais arba akrilu ant drobės. Taip pat esu sukūrusi darbų akvarelės ir mišria technikomis, atvirukų kolekciją, - pasakojo menininkė. - Mano paveikslų dydžiai svyruoja nuo pusantro metro drobių iki 15 cm miniatiūrų. Mano darbų yra įsigiję privatūs kolekcininkai Lietuvoje, Japonijoje, Kanadoje, Švedijoje, Italijoje, Vokietijoje.“

Savęs ieškojimo keliu

Neringos pajūryje, Preiloje, Dalia atostogavo ne kartą, vaikštinėjo jūros pakrante, meditavo, liejo skaidrias akvareles.

Ji seniai eina savęs ieškojimo keliu, penkis kartus lankėsi Indijoje, Šiaurės Himalajuose, todėl jos požiūris į mus supančią materiją yra ypatingas, jautrus. Ypač tapant jūros akmenėlius ir gėlių žiedus, kurių pilna parodoje, iki gegužės veikiančioje Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriuje.

D.Čistovaitės tapyboje akmenėliai apauga šviesa, šiluma, įvyniojami į meilės ir harmonijos šydą, sudėliojami įvairiomis mozaikomis bei kvadratėliais ir taip įgauna visai kitą skambėjimą.

„Kodėl kvadratėliai turi būti tik juodi ir balti? Juk daug smagiau, kai jie spalvoti“, - mano menininkė ir tapo ryškius akmenėlių bei gėlių raštus, lieja spalvas kaip mandalas.

Dalia pati nesitikėjo, kad kada nors gyvenime ims tapyti gėles, juk tai taip banalu, taip nusibodę ir net, kiti sako, neprofesionalu. Bet, matyt, tai atėjo iš pasąmonės. Menininkė pamena, kad iki aštuntos klasės kolekcionavo atvirukus su gėlių ir gyvūnų atvaizdais. Ir kaip keista, kad tos seniai pamirštos kolekcijos jai prisireikė po 20 metų.

Norėjo nutapyti šviesą

Nieko gyvenime nėra atsitiktinio. Kaip ir jos darbai negimsta spontaniškai. Jie glūdi kažkur giliai giliai sielos kloduose ir laukia savo valandos. Kartais net keletą metų laukia...

Dalios tapyba meditatyvinė. Jos misija, anot autorės. - skleisti šilumą. Kito stiliai, koloritas, tematika, tačiau visuose D.Čistovaitės paveiksluose svarbiausia visada išliko šviesa. Dar tuomet, kai tik svajojo tapyti, ji norėjo nutapyti šviesą, daug daug šviesos...

Vieną darbą Dalia gali tapyti pusmetį, kartais tuo pačiu metu - keletą darbų. Viskas priklauso nuo nuotaikos. Neretai nuo realistinių peršoka prie abstrakcijų. Galvoje tiek minčių ir idėjų, kad tas aruodas atrodo niekada neišseks.

Ir tos gėlės - kvapnūs rožių ir egzotiški lotosų žiedai - į Dalios drobes, anot jos, atėjo iš sapnų dvasinio savęs ieškojimo laikotarpiu. Būtent  gėlės žiedas, jo trapumas, jo tobula forma, vyriško ir moteriško prado užuomazga, kvapas - visa tai pamatyta ir užuosta sapne. Tik menininkė abejojo, ar sugebės tai perteikti, buvo nedrąsu. Taip atsirado įvairios variacijos, visa akmenėlių ir gėlių serija.

Kieta ir trapu, amžina ir laikina, santūru ir ryšku, panašu ir skirtinga. Kaip gyvenime - vienas šalia kito gali gyventi ir sugyventi visai skirtingi dalykai. Dar vienas įrodymas - sklidini šviesos D.Čistovaitės paveikslai.