Quantcast

Dramos teatro premjeroje – gyva muzika ir meilės paieškos

„Mano tikslas buvo sukurti partizaninį spektaklį, kuriame nebūtų jokios butaforijos, tik natūralus daiktai", – sakė naujausios Kauno valstybinio dramos teatro premjeros „Gelbėkime meilę“ režisierius Agnius Jankevičius.

Pavyzdžiui, scenografijoje panaudotas iš statybvietės atvežtas žvyras, iš karjero – akmenys, ant plytų sienų pastelėmis nupiešti piešiniai. Aktoriams taip pat nebuvo siuvami specialūs drabužiai, jie – „suneštiniai, nes partizanininis spektaklis prasideda nuo siūlelės“.

Taigi savo dvasia spektaklis, kuriame vaidina Gabrielė Aničaitė, Aleksandras Kleinas ir šįmet į Vytauto Didžiojo universitetą vaidybos studijas įstoję studentai, dar vadinamas manifestacija už meilę, pastatyta pagal kanadiečių dramaturgo Daniel Danis pjesę „Akmeninių šunų bučiniai“.

„Beje, scenoje gyvai atliekama muzika – ne profesionalių, samdytų muzikantų, bet teatro darbuotojų, kurių hobis – muzika, – atskleidė spektaklio režisierius.

Vis dėlto, ieškant galima rasti ir šį tą netikra: spektaklio veiksmas iš greito maisto užkandinės su plastikinių klounų iškaba nukelia į mistinę salą, kurioje vėjas nuolatos nešioja staugiančių šunų liudijimus apie ankstesnių gyventojų likimus. Tai atskiras pasaulis, kur mitas neatskiriamas nuo realybės, šunų gyvenimas – nuo žmonių. Mistinę ir slogią atmosferą perteikia sielų dusulys, rūkas, naktis, vėjas. Tačiau naktimis loja ir staugia ne šunys, o svajojančios sielos, kurios amsi prislėgtos šioje prakeiktoje uolėtoje žemėje.

Personažai desperatiškai ieško savo kentėjimo prasmės, bet realybė pernelyg skausminga, brutali, todėl užsisklendžiama iliuzijų bei pasąmonės pasaulyje. Didžiąja siekiamybe tampa tik meilė, galinti suartinti ir sušildyti kenčiančias, šąlančias ir iliuzijų rūkuose klajojančias sielas.

„Gelbėkime meilę“ – pagrindinis bandančių išsilaisvinti iš vidinės tremties personažų šūkis. Ateidami į pagalbą meilei, mes ateiname į pagalbą sau patiems, taip išsivaduodami iš bauginančios vienatvės, tos salos, kurioje viešpatauja chaosas, iliuzija ir dvasinis šaltis.

Šiuo spektakliu režisierius A. Jankevičius užbaigia savo mistinę trilogiją pagal Daniel Danis kūrybą: 2009 m. pastatyta „Dir diro daina“ (spektaklis pavadintas „Paskutinė Diuranų daina“) bei 2010 m. – „Akmenų pelenai“.

Lapkričio 22-25 d. specialiai išvysti savo pjesių pastatymų į Kauno dramos teatrą atvyks ir pats dramaturgas Daniel Danis.


Šiame straipsnyje: teatrasteatrai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių