„Aš džiaugiuosi savo ūgiu. Jis man yra idealus“, - prisipažino olimpinės bronzos laimėtojas boksininkas Evaldas Petrauskas.

Savo žodžius patvirtindamas uždegančia šypsena, 163 cm ūgio boksininkas  „Valandos su Rūta“ studijoje pademonstruos, kaip įveikti vos ne pusmetriu didesnį priešininką. 
Šįkart priešininko modeliu laidoje tapo sidabrinis olimpietis J. Šuklinas.

„Tik, prašau, nesužeisk“, - prašė vedėja, užstodama dvimetrinį kanojininką. Boksininkas Rūtai demonstravo, kaip nuo įkyraus gerbėjo geriausia apsiginti merginai – pasirodo, trenkti į skaudžiausią vyro vietą.

Vis dėlto labiausiai moterims rūpėjo, kaip Evaldas prieš varžybas numeta  9 kilogramus vos per savaitę.

„Moterims nepatarčiau mesti taip, kaip aš metu, tai sunku padaryti“, - sakė vyras.
Tačiau Evaldas negailėjo patarimų: „Svarbiausia turėti tikslą, nes jeigu mesi šiaip, kad tik pabandytum, tai nueis viskas šuniui ant uodegos“.

Evaldas prisipažino visiškai nevalgydavęs po kelias dienas ir gerdavęs tik vandenį. 
Nepaisant kietų sportinių dietų, olimpiniai čempionai prisipažino, kad Londone laimėtus medalius atšventė greitojo maisto restorane, todėl  studijoje  pavaišinti lietuviškais mėsainiais – čempionų vakarienės neatsisakė.

„Londone taip skanu nebuvo“ – valgydama gyrė Laura Asadauskaitė, auksinė penkiakovės čempionė, tesverianti 48 kilogramus.

„Aš irgi tokio norėčiau“, - šnabždėjo jai bronzos laimėtojas Evaldas Petrauskas paėmęs į ranką jos aukso medalį ir galvodamas, kad tuo metu jo niekas negirdi.
Leisdami sau nuodėmę – mėsainius, priaugdami ir numesdami po kone 10 kilogramų per trumpą laiką, treniruodamiesi salėse be elektros, minusinėje temperatūroje – olimpiečiai dalinosi detalėmis  apie savo buitį, kasdienybę ir pergalės euforiją.

Kas gi lemia, kad sportuodami ir gyvendami itin kukliomis sąlygomis, Lietuvos olimpiečiai laimi?

„Kurio nervai stipriausi, tas ir laimi“ – sako plaukikė, taip pat olimpinė čempionė Lina Kačiušytė.

1980 metais ji laimėjo olimpinį auksą, o prieš tai, būdama 15 metų, tapo pasaulio čempione. Ką reiškia, kai užgriūva šlovė tokiame amžiuje?

„Šokas baisus“ – sako Lina prisimindama savo pergalę ir kaip po apdovanojimų ėjo namo su užkabintu ant kaklo sunkiu ąžuolo vainiku.

Po iškilmingų sutiktuvių čempionė su visu vainiku ėjo į troleibusą, tad neįstengusi panešti, slapta  jį numetė krūmus. Jai, kaip ir Dainai Gudzinevičiūtei, patyrusiai ir malonią auksinės šaulės šlovę, ir ištvėrusiai piktas apkalbas, nenuostabu, kad penkiolikmetė Rūta dabar užsisklendė nuo visų.

L.Kačiušytė pataria „Pats sau nepadėsi – niekas nepadės,  nei psichiatras, nei psichologas“.