Įtarimai dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo, neteisingų duomenų apie įmonės pajamas, pelną ir turtą pateikimo bei turto pasisavinimo yra pateikti įmonės direktoriui, kuris kartu yra ir įmonės pagrindinis akcininkas.

Dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo bei turto pasisavinimo įtarimų byloje taip pat sulaukė ir direktoriaus pavaduotojas, kuris irgi yra bendrovės akcininkas.

Tyrimo duomenimis, įmonės vadovas 2012–2015 metais, nieko apie nusikalstamą veiką nežinojusiai įmonės vyriausiajai finansininkei teikė apgaulingą informaciją apie neįvykusias transporto paslaugų pirkimo operacijas su dviem Kirgizijos įmonėmis, kurių bendra suma sudarė apie 1,9 mln. eurų.

Taip pat vadovas vyr. finansininkei teikė tikrovės neatitinkančias sąskaitas faktūras apie įmonės pajamas ir išlaidas, tokiu būdu per trejus metus išvengta beveik 160 tūkst. pelno mokesčio į valstybės biudžetą mokėjimo.

Taip pat nustatyta, kad įmonės direktorius, veikdamas kartu su savo pavaduotoju, pasisavino jam patikėtą didelės vertės bendrovės turtą – kasoje buvusius beveik 900 tūkst. eurų. Pinigų išmokėjimas buvo maskuojamas įtraukiant į bendrovės buhalterinę apskaitą žinomai netikrus duomenis apie neįvykusius sandorius ar kitas išlaidas.

Pabaigus ikiteisminį tyrimą, byla perduota Kauno apygardos teismui.

Už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą gresia laisvės atėmimas iki dešimties metų. Už neteisingų duomenų apie įmonės pajamas, pelną ir turtą pateikimą, veikiant organizuotoje grupėje, Baudžiamasis kodeksas nustato laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Tuo tarpu apgaulingas apskaitos tvarkymas baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.