Teismo atstovė Vilma Budėnienė BNS informavo, kad atmestas buvo ir kartu su juo nuteisto teisininko Sigito Živolto skundą.

Vilniaus apygardos teismas 2019 metų rudenį pripažino G. J. Furmanavičių kaltu ir skyrė jam trejų metų laisvės atėmimo bausmę ją atidedant dvejiems metams.

Taip pat kaltu dėl prekybos poveikiu byloje buvo pripažintas teisininkas S.Živoltas, jam skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant trejiems metams.

Abu nuteistieji buvo įpareigoti neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei savaitei be leidimo ir sumokėti po 750 eurų į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Tiek G. J. Furmanavičius, tiek S. Živoltas apeliaciniuose skunduose teigė nepadarę nusikalstamos veikos ir ginčijo įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis, vertinimą. Jie tvirtino, kad duomenys, gauti atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, nepagrįstai buvo pripažinti įrodymais.

Nuteistieji taip pat teigė, kad įrodymai vertinti selektyviai, o jų kaltė grindžiama tik prielaidomis.

Visus šiuos argumentus Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstus ir nusprendė, kad pirmosios instancijos teismo išvados buvo teisingos bei paremtos išnagrinėtais įrodymais.

Teisėjai taip pat konstatavo, kad nuteistiems skirtos bausmės nėra per griežtos ir neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams.

Apeliacinis teismas taip pat kreipėsi į kriminalinės žvalgybos veiksmus atlikusią instituciją, dėl informacijos apie pagrindus taikyti šiuos veiksmus.

„Išnagrinėjusi šiuos ir kitus gynybos prašymu teismo išreikalautus papildomus dokumentus bei kitą bylos medžiagą, teisėjų kolegija nusprendė, kad buvo tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas sankcionuoti ir pratęsti

taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus nuteistiesiems“, – rašoma teismo pranešime.

Bylos duomenimis, pasinaudodamas savo pažintimi su G. J. Furmanavičiumi, S. Živoltas savo ir jo naudai netiesiogiai reikalavo 100 tūkst. eurų pinigų kyšio iš „Start Vilnius“ atstovų. Anot bylos medžiagos, S. Živoltas mainais už kyšį žadėjo paveikti G. J. Furmanavičių, o per jį – ir kitus NŽT tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami savo įgaliojimus ir leistų Vilniuje, Subačiaus gatvėje suformuoti žemės sklypą, valstybės žemę prijungiant prie įmonės sklypo.

Taip pat nurodoma, kad G. J. Furmanavičius tiesiogiai susitarė priimti 20 tūkst. eurų iš S. Živolto, žadėdamas paveikti tarnybos darbuotojus priimant minėtus sprendimus.

2015 metų rudenį G. J. Furmanavičius viename Vilniaus restorane susitiko su S. Živoltu ir susitarė priimti pusę kyšio – 10 tūkst. eurų. Likusi pinigų dalis turėjo būti paimta priėmus sprendimą.

Pats S. Živoltas, teisėsaugos teigimu, iš „Start Vilnius“ siekė gauti 80 tūkst. eurų kyšį.

Apygardos teismas, be kita ko, kaip nepagrįstą atmetė G. J. Furmanavičiaus gynybos versiją, jog buvo tariamasi dėl paskolos grąžinimo, pabrėždamas, kad pokalbiuose buvo minima konkreti suma – 20 tūkst. eurų.

Advokatas ir pats nuteistasis neneigė, kad kelių valandų trukmės įrašytuose pokalbiuose iš tiesų buvo kalbama apie sklypą, tačiau jis tvirtino, jog minėta 20 tūkst. eurų suma tebuvo paskola.

Darbo partijos atstovą, buvusį vidaus reikalų ministrą G. J. Furmanavičių  patarėju pasirinko ir NŽT įdarbino buvusi tarnybos vadovė Daiva Gineikaitė. Ji pati iš pareigų pasitraukė paaiškėjus, kad vairavo neblaivi ir bandė tai nuslėpti.

G. J. Furmanavičius ėjo vidaus reikalų ministro pareigas socialdemokrato Algirdo Brazausko vadovautoje Vyriausybėje 2004-2006 metais.

Apeliacinio teismo nutartis įsigalioja nedelsiant, bet kasacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.