Išeiti anksčiau laiko pageidavo už banko plėšimą ir apsaugos darbuotojo nužudymą 25 metų laisvės atėmimo bausmę atliekantis Justinas Buta bei už menininko nužudymą kaltintis režisierius Algimantas Maceina.

A. Maceina 2014 metais nuteistas už tai, kad, būdamas neblaivus, per asmeninį konfliktą bute Vilniuje peiliu mirtinai sužalojo svečiuose buvusį draugą Naglį Karvelį, durdamas jam į koją. Teismas jam skyrė kalėti aštuonerius metus. Vyras buvo suimtas netrukus po nusikaltimo. Pagal teismo nuosprendį, už grotų turėtų būti iki 2022 metų sausio.

Pravieniškių pataisos namuose veikianti lygtinio paleidimo komisija neseniai nutarė taikyti A. Maceinai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra – nuteistasis laisvėje turėtų būti su apykoje. Pagal įstatymą komisijos nutarimą turi patvirtinti teismas.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas rugpjūčio 1 dieną atsisakė patvirtinti birželio 12 dieną komisijos priimtą nutarimą.

„Teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis, atlikęs mažiau nei pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės“, – paskelbė Kaišiadorių teismas.

Po šio verdikto A. Maceina su skundu kreipėsi į Kauno apygardos teismą. Nuteistasis teigė, kad atliko reabilitaciją, komisijos sprendimu bausmę atlieka be sargybos, priimtas į Pusiaukelės namus, dirba Rumšiškių liaudies buities muziejuje, savaitgaliais savarankiškai važiuoja namo į Vilnių. Todėl mano, kad atitinka visus lygtinio paleidimo reikalavimus.

59 metų A. Maceina teismą tikino, kad išleistas į laisvę toliau užsiims kūryba, kurs lietuvišką kiną ir toliau garsins Lietuvą užsienio festivaliuose.

Kauno apygardos teismas antradienį paskelbė, kad abejonių dėl pakankamos pažangos mažinant nusikalstamos rizikos veiksnius kelia šio nuteistojo asmenybės ypatumai. Remdamasis socialinio tyrimo išvados duomenimis teismas sako, kad A. Maceina ne visuomet geba pasirinkti tinkamas problemų sprendimo strategijas, tam tikrų situacijų metu pernelyg pasitiki savo tiesioginiu patyrimu, pripažįsta, jog turi problemą dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, tačiau ne visuomet geba įsigilinti, kaip jis pats prisidėjo prie šios problemos atsiradimo ir kaip tai padarė įtaką nusikaltimo įvykdymui.

„Nuteistojo elgesio esminiai pokyčiai, kurie mažintų jo nusikalstamo elgesio riziką, nagrinėjamu atveju nėra pakankamai akivaizdūs. Charakteristika tik patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis 3 asmuo, ir tai nesudaro besąlyginio pagrindo manyti, kad jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas“, – paskelbė trijų teisėjų kolegija.

Prezidentės malonė

Lygtinio paleidimo komisija taip pat buvo rekomendavusi paleisti anksčiau laiko už nužudymą kalintį 62 metų J. Butą. Greitai bus 22 metai, kai vyras laikomas už grotų.

J. Buta už tuometinio „Hermio“ banko Šiaulių filialo apiplėšimą ir kolegos apsaugos darbuotojo Lino Žuko nužudymą 1996 metais nuteistas mirties bausme. Panaikinus mirties bausmę, jam skirtas kalėjimas iki gyvos galvos. J. Butos bendrininkai buvo nuteisti švelnesnėmis bausmėmis. J.Butos ir jo bendrininkų įvykdytas nusikaltimas buvo pirmasis po nepriklausomybės atkūrimo banko saugyklos apiplėšimas. Tuomet pagrobta beveik 1 mln. litų, o apsaugininkas L. Žukas pasmaugtas miegantis, prieš tai jį apsvaiginus klofelinu. Nužudytojo kūnas išvežtas ir užkastas. Nusikaltimą teisėsaugos pareigūnai išaiškino beveik per dvi savaites.

2012 metų gegužę prezidentė Dalia Grybauskaitė suteikė malonę ir J. Butai įkalinimas iki gyvos galvos pakeistas 25 metų laisvės atėmimo bausme.

Būdamas už grotų vyras mokėsi ir baigė tuometinį Vilniaus Pedagoginį universitetą ir įgijo edukologijos bakalauro laipsnį, socialinio pedagogo specialybę, taip pat mokėsi Elektrėnų profesinio rengimo centre, kur įgijo kompiuterio operatoriaus specialybę.

Pravieniškių pataisos namuose veikianti lygtinio paleidimo komisija birželio 19 dieną priėmė nutarimą, kuriuo nutarė J. Butai taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau komisijos sprendimo nepatvirtino teismas. Kaišiadorių teismas konstatavo, kad šiuo metu nuteistajam pritaikius lygtinį paleidimą neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Žemesnės instancijos teismo sprendimą paliko galioti ir Kauno apygardos teismas.

Teismas pažymi, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo ne tik skatintas. Nors skunde J. Buta nurodo padaręs tik vieną vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą, o duomenų apie jokius kitus pažeidimus nėra, tačiau iš byloje pateiktos pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, jog nuteistasis vidaus tvarkos taisykles pažeidė du kartus – 2011 ir 2013 metais.

J. Buta 2013-aisiais, 2014-aisiais ir vėliau nesėkmingai bandė išeiti į laisvę – jis prašė teismo sumažinti jam skirtą 25 metų laisvės atėmimo bausmę trečdaliu bei taikyti lygtinį paleidimą. Teismai priėmė sprendimus, kad vyrui dar anksti į laisvę, o sumažinti skirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.