Teismas baigė tirti COVID-19 reagentų pirkimo bylą, sprendimas – gegužę

Jis bus skelbiamas maždaug po pusantro mėnesio, gegužės 11 dieną, rodo teismo informacinės sistemos LITEKO duomenys.

Šioje byloje piktnaudžiavimu ir sukčiavimu Lietuvai per pandemiją įsigyjant COVID-19 reagentus kaltinamas Šarūno Narbutas, prokuroras prašė pripažinti jį kaltu ir skirti baudą, tuo metu kaltinamasis ir jo advokatas siekia išteisinimo.

Š. Narbuto advokatas Raimundas Lideika teisme laikėsi pozicijos, kad teisėsaugos pareigūnai nepagrįstai kriminalizavo teisėtą civilinį sandorį, Sveikatos apsaugos ministerija net negalėjo reikšti ieškinio.

Advokatas priminė kitą bylą – anksčiau teismuose buvo nagrinėjama civilinė byla dėl COVID-19 testų įsigijimo. Joje Lietuvos apeliacinis teismas galutinai nustatė, kad už testus valstybė permokėjo, todėl dviem bendrovėms, tarp jų ir „Profarmai“, nurodė grąžinti valstybei daugiau nei 4 mln. eurų.

„Kuo skiriasi situacija „Profarmos“, kai bandom ginčytis dėl kainų? Čia išsprendė civilinė byla, kodėl šitoje byloje įjungė juodąjį Baudžiamąjį kodeksą?“, – stebėjosi advokatas.

„Šita byla šakėm ant vandens rašyta“

Tuo metu Š. Narbutas teisme citavo 2020 metų rugpjūtį prezidento Gitano Nausėdos pasakytus žodžius apie bylas dėl COVID-19 testų.

„Ir Šarūno Narbuto istorija, ir šitas atvejis rodo, kad tuo metu, kai Lietuvai trūko apsaugos, testavimo priemonių, kai visi vertėsi per galvą – aš suprantu, kad situacija buvo ekstraordinari – vis dėlto buvo daug dalykų, labai daug drumsto vandens, kuriame dalis žmonių bandė ieškoti ir gaudyti žuvis“, – tada kalbėjo prezidentas.

Ar teisinėje valstybėje prokuroras visada teisus ir STT niekada neklysta?

„Tai nėra toleruotina, liaudyje tai vadinama marodieryste. Su tokiais reiškiniais privalome kovoti“, – tąkart pridūrė šalies vadovas.

Š. Narbutas pasipiktino šiais prezidento žodžiais, jo manymu, po jų „Specialiųjų tyrimų tarnyba ir prokuratūra vykdo šalies vadovo nurodymą“ kovoti su juo. Kaltinamasis taip pat piktinosi jo bylai esą pernelyg daug dėmesio skyrusia žiniasklaida, skundėsi, kad jam buvo uždrausta komentuoti bylą, bet politikai, pareigūnai galėjo apie ją pasisakyti.

„Ar teisinėje valstybėje prokuroras visada teisus ir STT niekada neklysta?“ – stebėjosi Š. Narbutas.

„Šita byla šakėm ant vandens rašyta“, – pareiškė kaltinamasis.

Jis teigė, kad nedirba biudžetinėje įstaigoje, visas lėšas turi užsidirbti, savo veiksmuose nemato nieko nusikalstamo ir paprašė išteisinimo.

Š. Narbuto advokatas anksčiau sakė, kad sandoris, kuriam tarpininkavo jo klientas, Lietuvai buvo išskirtinai naudingas, Lietuva sutaupė milijonus eurų, reagentus įsigydama iš „PMS International“.

Advokato minima „PMS International“ yra Ispanijos įmonė, iš kurios 2020 metais Lietuva įsigijo reagentus. Pasak R. Lideikos, kiti 2020 metų kovą-balandį Lietuvos įsigyti reagentai buvo įsigyti už didesnę kainą.

Jis taip pat pažymėjo, kad Lietuva dėl šių sandorių, kuriems tarpininkavo jo klientas, 2020 balandį sugebėjo atlikti daugiausia testų, tenkančių 1 tūkstančių, žmonių, tarp visų pasaulio valstybių, testavimas nenutrūko, buvo išgelbėtos žmonių gyvybės. 

Š. Narbutas kaltinamas, kad 2020 metų kovą–liepą jis, įtariama, veikdamas kaip Vyriausybės atstovas ir nešališkas ekspertas, gavo tuometinės sveikatos viceministrės Kristinos Garuolienės ir tuometinio premjero patarėjo Luko Savicko žodinį nurodymą derėtis dėl COVID-19 reagentų įsigijimo Vyriausybės vardu.

Bylos duomenimis, Š. Narbutas derėjosi su reikiamus testus tiekiančios užsienio įmonės pardavimų vadovu dėl šių testų įsigijimo kainos. Iš viso susiderėta dėl daugiau kaip 300 tūkst. COVID-19 reagentų įsigijimo.

Vyriausybei neatstovavo

G. Jasaitis savo kalboje pažymėjo, kad nusikalstamos veikos, kuriomis kaltinamos Š. Narbutas, padarytos išskirtinėmis aplinkybėmis, esant Lietuvoje ekstremaliai situacijai, valstybinės institucijos tuo metu kvietė žmones kovoti su mirtino COVID-19 viruso plitimu.

Pats Š. Narbutas kaltinimus atmeta. Advokatas R. Lideika teismui taip pat teigė, kad kaltinimai jo klientui nepagrįsti.

„Kaltinimas neatitinka įstatymų reikalavimų, jis grindžiamas prieštaringais teiginiais – asmuo negali tu pačiu metu būti ir Vyriausybės atstovu, ir nepriklausomu ekspertu“, – sakė advokatas.

Pasak R. Lideikos, jo klientas nedavė jokios valinės išraiškos būti Vyriausybės atstovu, negalėjo veikti kaip Vyriausybės atstovas pats to nežinodamas, tai neįmanoma net pagal bendruosius atstovavimo principus.

„Š. Narbutas neatliko valdžios atstovo funkcijų, neturėjo jokių administracinių įgaliojimų, nedirbo ir nėjo jokių pareigų jokioje Lietuvos Respublikos institucijoje ir jokioje kitos valstybės institucijoje“, – teisme kalbėjo teisininkas.

Bet to, anot R. Lideikos, pagal LR Vyriausybės įstatymo 22 str. įgaliojimą veikti Vyriausybės vardu suteikti gali tik premjeras, toks įgaliojimas turi būti priimamas Vyriausybės posėdyje.

„Klausimas dėl įgaliojimų suteikimui Š. Narbutui nebuvo svarstytas jokiame Vyriausybės posėdyje, dėl to nebuvo priimtas joks sprendimas ar potvarkis. Š. Narbutas nebuvo pasirašęs jokios sutarties su Vyriausybe ar Vyriausybės kanceliarija“, – sakė kaltinamojo advokatas.

Jis priminė kaip liudytojais apklaustų ekspremjero S. Skvernelio, buvusio Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio liudijimus teisme, jog egzistuoja nustatyta tvarka, kaip suteikiami Vyriausybės įgaliojimai.

„Ne, tikrai ne. Vyriausybės vardu niekas negali atstovauti. Vyriausybės vardu gali veikti tik Vyriausybė. Jeigu Vyriausybė kažkokius įgaliojimus teikinėja kam nors ką nors daryti, tai padarome Vyriausybės posėdyje priimant nutarimą, gali būti potvarkiai įforminami, jeigu reikalingi kažkokie, bet tai paruošiama Kanceliarijos ir visi sprendimai arba yra potvarkis Ministro Pirmininko, arba Vyriausybės nutarimas, gali būti Vyriausybės potvarkis. Tai tik tokiais būdais suteikiami kokie nors įgaliojimai“, – duodamas parodymus teigė S. Skvernelis.

„Kauno diena“ jau anksčiau išsiaiškino, kad valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo turi turėti atitinkamus įgaliojimus veikti. Tai, kad Š. Narbutas nebuvo Vyriausybės darbuotojas, akivaizdu. Remiantis teisės ekspertais ir BK išsiaiškinta, kad Š. Narbutas neturėjo jokių įgaliojimų veikti Vyriausybės vardu.

Pasak Š. Narbuto, kaltinime klaidingai teigiama, kad jis buvo SAM pasitelktas nepriklausomas ekspertas, nes jis juo nebuvęs.

„Kaltinime nurodyta, kad Š. Narbutas veikė kaip nešališkas ekspertas. Tai klaidingas teiginys – jis nebuvo pasirašęs jokios sutarties su Vyriausybe ar jos kanceliarija“, –  sakė Š. Narbuto advokatas.

Visi teismo posėdžiuose iki šiol apklausti liudytojai taip pat patvirtino, kad Š. Narbutas neatstovavo Vyriausybei, nebuvo jų pasitelktas kaip nepriklausomas ekspertas.