Ieškantiems darbo – svarbi žinutė: kaip neužkibti ant sukčių kabliuko?

– Kodėl staiga nusikaltėliai nusitaikė į darbo ieškančius gyventojus?

– Išskirčiau dvi priežastis. Viena yra ta, kad apskritai „LinkedIn“, jei lygintume 2018 m., kai aš pradėjau su juo dirbti, ir dabar, šis tinklas labai išpopuliarėjo. Lietuvoje juo naudojasi bent 600 tūkst. žmonių. Bendrai pasaulyje – 900 milijonų. Antra priežastis – pandemija, kuri paskatino žmones dirbti nuotoliniu būdu. Tad darbo skelbimai yra gera niša priimti darbuotojus dirbti nuotoliniu būdu. O „LinkedIn“ tapo labai gera kombinacija. Pirmiausiai todėl, kad čia gali rasti labai gerą darbo skelbimą, antra – darbo skelbimai tapo nuotoliniai ir įprasta praktika.

Dažniausiai sukčiavimo atveju skelbimas atrodo lyg „Teleloto“ bilietas, siūlantis kur kas didesnį atlyginimą už darbą nei įprastai.

 

– Koks tokio pobūdžio sukčiavimo mechanizmas, kaip tai vyksta?

– Įsivaizduokime, kad ieškau žinių vedėjo darbo ir „LinkedIn“ pamatau tokį pasiūlymą. Dažniausiai sukčiavimo atveju skelbimas atrodo lyg „Teleloto“ bilietas, siūlantis kur kas didesnį atlyginimą už darbą nei įprastai. Antra – siūlo daug papildomų naudų, pavyzdžiui, visiems šeimos nariams, net jūsų šuniukui, sveikatos draudimą. Trečias dalykas, jei biuras yra ne Lietuvoje, tai neva gausite galimybę kartą per mėnesį nemokamai nuskristi pas juos į įmonę. Toks neįprastas skelbimas patraukia daugelio dėmesį ir paskatina aplikuoti. Kai aplikuoji, dažniausiai gauni laišką. Čia  reikėtų atkreipti į pašto dėžutės adresą. Pavyzdžiui, jei man LNK siųstų laišką, kad esu priimtas, ir jeigu tas laiškas būtų, tarkim, lnkzinios@gmail.com, reikėtų suklusti. Tai jau – „raudona vėliava“, nes įmonė, kuri siūlo gerą poziciją arba kuri yra žinoma tarptautiniu mastu, manau, gali sau leisti investuoti į normalios pašto dėžutės adresą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Į ką dar reikėtų atkreipti dėmesį?

– Trečias dalykas, kai su tavimi pradeda bendrauti sukčiai, jie stengiasi išgauti juos dominančią informaciją. Tiksliau, jie nori, kad žmogus paspaustų ant tam tikros nuorodos, kuri sugeneruotų virusą ir tu gauni „dovaną“ į savo kompiuterį. Kaip toliau viskas atrodytų? Mano atveju, pavyzdžiui, parašytų: „Sveikiname, Robertai, tu priimtas į darbą“ arba „Tu esi antrame etape ir mes norėtume su tavimi pakalbėti per „Teams“. Jie prašo paspausti ant tam tikros nuorodos. Jeigu paspaudi, tikėtina, kad gali atsisveikinti su savo kompiuteriu.

– Ar kas nors bandė aiškintis, kiek nuostolių gyventojai dėl to yra patyrę?

– Lietuvoje – ne, nes čia „LinkedIn“ dar tik įsivažiuoja. Pasaulyje taip pat nėra suskaičiuota, bet tokių skelbimų kasmet daugėja. 2021 metais tokių buvo trys tūkstančiai, o 2022-aisiais – jau septyni tūkstančiai. „LinkedIn“ fiksuoja, kad apskritai melagingų naujienų, nebūtinai susijusių su darbo skelbimais, pernai per pirmą pusmetį buvo apie 85 milijonai. Sukčiai labiausiai taikosi ne į pačias įmones, o į kandidatą, kad išgautų kuo daugiau asmeninės informacijos, kuri gali paskui nuvesti sukčius net į jūsų banko sąskaitą.