Statistika: kas dešimtas gyventojas yra davęs kyšį

Kas buvo tiriama, ar pasikeitė korupcija, kur ta korupcija vis dar klesti, ar keičiasi žmonių požiūris į kyšius? Atsako Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovai.

Sudarant Lietuvos korupcijos žemėlapį jau yra atliekamas apie 20 metų sociologinis tyrimas, kuriame apklausiama 2000 respondentų, apie 1000 gyventojų, apie 500 įmonių vadovų. Žemėlapis atspindi, kaip kinta valstybėje korupcijos paplitimo požiūris – leidžia įsivardinti jautriausias vietas.

– Kokie buvo duoti šiais metais didžiausi ir mažiausi kyšiai?

– Kyšių sumos svyruoja nuo 20 eurų iki 700 eurų. Šios sumos buvo duotos už chirurgines operacijas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kalbama apie gydymo įstaigas. Praėjusiais metais buvo kilęs didžiulis skandalas, kuomet Vilniaus klinikinėje ligoninėje įtartas ir išaiškintas buvęs vadovas ir kiti gydytojai, kurie ėmė kyšius. Net po tokio skandalo gydytojai ima kyšius?

– Faktinė ta kyšininkavimo patirtis mažėja visoje Lietuvoje, įskaitant ir gydymo įstaigas, bet pavienių atveju pasitaiko. Baudžiamasis persekiojimas nėra vienintelė, nei toli gražu vienintelė priemonė, ypač, kai kalbam apie tokius jautrius dalykus kaip sveikata.

– Kas dešimtas gyventojas davė kyšį. Kaip ši statistika kito?

– Lyginant šių metų duomenis su praėjusiais, tai pokyčių nėra. 10 proc. gyventojų davė kyšį, 5 proc. įmonių vadovų ir 1 proc. valstybės tarnautojų. Tik valstybės tarnautojų vienu procentiniu punktu sumažėjo. Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, matome, kad visuomenė linkusi duoti mažiau kyšių.

– Ar patys žmonės siūlo, duoda kyšius? Gal tai įsitikinimai?

– Viskas kartu, tai ir įpročio mentaliteto dalykai. Yra matuojamas toks mokslinis terminas „kyšio prievartavimo indeksas“. Paprastai tariant, kada žmogus ne pats tą sumanė, o iš jo buvo prašoma, arba jautėsi netiesiogiai, kad būtų duodamas kyšis.

– Antikorupciniai dalykai, machinacijos, skambiai prasidėjusios bylos. Jau ne viena byla, kaip girdime, baigėsi nepalankiai STT. Pavyzdžiui, nepakanka įrodymų ir teismas išteisina žmones. Ko nepavyksta padaryti tarnybai, kad būtų sėkmingai užbaigtas tyrimas?

– Jei tyrimas pasiekė teismą, tai reiškia, kad tyrimas buvo pakankamai sėkmingai užbaigtas.

– O jeigu žmogus nekaltas? Teismas įrodo, kad nekaltas.

– Atsakymą galėtume pateikti ne mes, o išorės vertintojai. Tai gali būti tarptautiniai vertintojai. Pavyzdžiui, EBPO šiais metais publikuotame tyrime apie Lietuvą atskleista, kad pas mus korupcinėse bylose, ypač kai kalbame ne apie smulkų kyšininkavimą, bet apie sisteminę korupciją, įrodinėjimo standartas yra labai aukštas. Analizuojame šias išvadas, kviečiame ir kitas teisines grandies dalis tą daryti.

– Apie korumpuočiausias institucijas kalbant – ligoninės. Tai buvo įvardinta kaip pirmoji. Kokios dar?

– Toliau yra vardijami visų grupių gyventojai, tarnautojai, vadovai. Tokios institucijos kaip Seimas, teismai ir savivaldybės.

– Žmonės tai vardija iš savo patirties, ar vardina, nes taip atrodo?

– Labiau iš suvokimo. Iš to, kaip mums atrodo, kiek ten yra korupcijos.

– Ar daugėja pranešėjų, kurie praneša apie korupciją?

– Taip, STT nuolat auga asmenų, besikreipiančių į mūsų pranešimų nagrinėjimo skyrių skaičius. Praėjusiais metais tokių pareiškimų buvo jau 5 tūkst.

Yra atveju, kada atlyginame už pateiktą informaciją, tačiau tai priklauso nuo informacijos svarumo ir jos indėlio į tolesnę bylos eigą.

– Ar jie gauna atlygi?

– Yra atveju, kada atlyginame už pateiktą informaciją, tačiau tai priklauso nuo informacijos svarumo ir jos indėlio į tolesnę bylos eigą.

– Dabar Lietuvą apėmęs čekių skandalas. Ar per šį laiką, kai prasidėjo skandalas, esat gavę pranešimų iš gyventojų ar susijusių asmenų apie korupciją savivaldybėse?

– Tokių atvejų ir pareiškimų esame gavę. Šiuo metu tarnyboje yra pradėti penki ikiteisminiai tyrimai. Tai nėra eilinių gyventojų, o daugiau aktyvių visuomenininkų pareiškimai. Penki ikiteisminiai tyrimai, penkios administracinės procedūros.

– Čia dabar gauti ar iki istorijos paviešinimo?

– Palaipsniui jie yra gaunami, tačiau tai yra pastarojo meto duomenys.

– Kokios priemonės labiausiai veikia kovai su korupcija?

– Baudžiamasis persekiojimas yra būtina ir neišvengiama priemonė, tačiau retai jis sprendžia sistemines problemas. Vis dėlto stipriausia priemonė –sisteminės korupcijai atsparios aplinkos kūrimas viešajame sektoriuje.

– Ką tai reiškia?

– Įprastai tariant, tai yra visų procedūrų, visų veiksmų, kaip dirba viešasis sektorius, peržiūra, siekiant, kad liktų mažiau tų situacijų, galimybių, kur gali susidaryti korupcija. Pavyzdžiui, gydymo įstaigos.

– Kiti net nesupranta, kad tai korupcija.

– Arba ribinės situacijos. Pavyzdžiui, kad nėra to gydytojo, bet niekas nežino ar jo tikrai nėra, ar tų talonėlių yra per mažai, ar tų talonėlių yra per daug ir kažkas „dirbtinai“ jais pažaidžia.