Prokuratūra siūlo už akių teisti du Rusijos šnipo N. Filipčenkos bendrininkus

Pats N. Filipčenka dėl šnipinėjimo Lietuvoje buvo nuteistas 2017 metais, tačiau lapkritį buvo perduotas Rusijai, įvykdžius šnipų mainus.

Teismui perduotoje naujoje byloje už akių kaltinami po vieną Rusijos ir Lietuvos pilietį. Prokuratūra nurodo jų tapatybes kaip I. G. ir V. S.

Anot prokuratūros, Rusijos pilietis I. G., nusikaltimų padarymo metu dirbęs Rusijos Federalinis saugumo tarnybos (FSB) Karaliaučiaus srities valdybos Žvalgybos skyriaus viršininku taip pat yra kaltinamas dokumentų klastojimu, suklastotų dokumentų panaudojimu ir daugkartiniu neteisėtu valstybės sienos perėjimu.

Šie du asmenys kaltinami tuo, kad veikdami su N. Filipčenka nuo 2011 metų spalio iki 2014 metų pabaigos keliose užsienio valstybėse vykusių susitikimų su Lietuvos piliečiais metu, kurstė, verbavo šiuos asmenis šnipinėti prieš Lietuvą, dalyvavo tokios veiklos organizavime ir mokėjo už gautą informaciją.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Siekė šnipinėti D. Grybauskaitę

Bylos duomenimis, skirtingu metu ir atskirai vienas nuo kito šnipinėti buvo verbuojami keli Lietuvos piliečiai, kurie FSB domino dėl anksčiau turėtos darbinės patirties ir turimų ryšių su buvusiais ir esamais įvairių Lietuvos institucijų tarnautojais.

Jiems buvo duodamos užduotys už piniginį atlygį rinkti ir teikti informaciją, susijusią su Vadovybės apsaugos departamento darbuotojais, jų darbo organizavimu, kontaktine informacija, profesinėmis ir asmeninėmis charakteristikomis, taip pat – saugomų valstybės vadovų asmenine ir patalpų apsauga, tam naudojama technine įranga bei kita panašaus pobūdžio informacija.

Prokuratūra teigia, kad ypatingas dėmesys buvo skiriamas galimybei gauti privačią, techninę ir kitokią informaciją apie tuometinės Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės asmeninę bei darbo, gyvenamųjų patalpų apsaugą, užmegzti ryšius su saugumo sistemas prižiūrinčiais pareigūnais. Juos buvo siekiama užverbuoti tikintis slapta Prezidentūroje ir D. Grybauskaitės gyvenamosiose patalpose įrengti pasiklausymo priemones.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaltinamieji aktyviais veiksmais siekė gauti kuo išsamesnę informaciją apie tuometinius ir buvusius Valstybės saugumo departamento pareigūnus.

Siekdami gauti tokių žinių, kaltinamieji teikė jų verbuojamiems asmenims technines ir kitas priemones, konsultacijas, instrukcijas bei pinigines lėšas ryšio ir kitoms priemonėms, trečiųjų šalių vizoms įsigyti.

Bylos duomenimis, Rusijos pilietis I. G., vykdydamas nusikalstamas veikas, ne kartą naudojosi suklastotais asmens dokumentais vykdamas į užsienio valstybes susitikti su verbuojamais asmenimis.

„Šnipų mainai“

Lietuvos pareigūnai Rusijos pilietį N. Filipčenką sulaikė 2015 metais pakeliui į Baltarusiją iš Karaliaučiaus srities.

2017 metų liepą Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad N. Filipčenka yra Rusijos FSB pareigūnais ir pripažino jį kaltu dėl šnipinėjimo. Anot teismo, jis naudojosi suklastotais dokumentais siekdamas nuslėpti tapatybę.

Lietuvos žvalgyba teigia, kad tai buvo pirmas atvejis Lietuvoje, kai dėl šnipinėjimo buvo sulaikytas kadrinis Rusijos saugumo tarnybos darbuotojas.

N. Filipčenka buvo nuteistas dešimčiai metų nelaisvės, tačiau šių metų lapkričio 14 dieną prezidentas Gitanas Nausėda jam suteikė malonę, rengiantis „šnipų mainams“.

Kitą dieną N. Filipčenka ir kitas Rusijos pilietis Sergejus Moisejenka buvo perduotas rusams, o Lietuvai perduoti Rusijoje dėl šnipinėjimo nuteisti Lietuvos piliečiai Jevgenijus Mataitis bei Arstidas Tamošaitis.

Per tuos pačius mainus Norvegijai iš Rusijos sugrąžintas dėl šnipinėjimo nuteistas šalies pilietis Frodė Bergas.