Prokuratūra: greitųjų testų byloje atsakomybės klausimas nesprendžiamas

  • Teksto dydis:

Teismą pasiekusioje civilinėje byloje dėl greitųjų koronaviruso testų nėra sprendžiamas atsakomybės klausimas, jis nagrinėjamas tebeatliekamame ikiteisminiame tyrime, pabrėžia Generalinė prokuratūra.

„Pabrėžtina, kad šio civilinio teismo proceso metu nėra ir negali būti sprendžiami jokie baudžiamosios atsakomybės dėl tokių sutarčių sudarymo klausimai. Atsakomybės dėl galimai įvykdytos nusikalstamos veikos sudarant minimas sutartis klausimai keliami bei visos reikšmingos aplinkybės nagrinėjamos šiuo metu tebevykstančiame ikiteisminiame tyrime, kuris buvo pradėtas 2020 metų gegužės mėnesį“, – teigiama penktadienį išplatintame pranešime.

Pasak prokuratūros, išnagrinėję greitųjų testų pirkimų dokumentus, Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai nustatė, kad šie pirkimai vykdyti neįvertinus kitų tiekėjų teiktų pasiūlymų ir neieškant tiekėjo, galinčio parduoti šias prekes už konkurencingą kainą. Dėl šios priežasties sudaryta sutartimi galėjo būti sumokėta ženkliai daugiau, nei tai buvo racionalu.

Įvertinę šias aplinkybes Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai kreipėsi į teismą su civiliniu ieškiniu, prašydami pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis sudarytas sutartis ir valstybės naudai priteisti virš 4 mln. eurų.

Tuo tarpu didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl pirkimo aplinkybių organizuoja ir kontroliuoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento ir Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai, tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Specialiųjų užduočių valdybos pareigūnai.

Šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų pareikšti šešiems asmenims.

Pabrėžtina, kad šio civilinio teismo proceso metu nėra ir negali būti sprendžiami jokie baudžiamosios atsakomybės dėl tokių sutarčių sudarymo klausimai.

„Toliau renkami tyrimui reikšmingi duomenys, todėl detalesnė informacija apie tyrimo eigą, atliktus procesinius veiksmus, jų rezultatus bei jau nustatytas faktines aplinkybes kol kas negali būti skelbiama viešai“, – teigiama pranešime.

Pasak prokuratūros, nė vienam šiame ikiteisminiame tyrime apklaustam specialiajam liudytojui, t.y. asmeniui, apklaustam apie galbūt savo padarytą nusikalstamą veikią, nebuvo įteikti pranešimai apie įtarimą ir jie netapo įtariamaisiais.

Šią poziciją prokuratūra pateikė praėjus kelioms dienoms po teismo posėdžio civilinėje byloje dėl šių greitųjų testų pirkimo, kuriame teismas nesutiko stabdyti bylos ar kaip liudytojus apklausti buvusį premjerą Saulių Skvernelį ar sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą.

Posėdyje dalyvavusi prokurorė Sigita Vasiliauskienė tuo tarpu prašė kviesti byloje liudyti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) darbuotojus – direktoriaus pavaduotoją Henriką Ulevičių ir Planavimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėją Eleną Lubienę.

Tuo tarpu įmonės „Profarma“ advokatas Laurynas Lukošiūnas teisme prašė stabdyti bylą arba prašė joje kviesti liudyti daugiau NVSPL darbuotojų, taip pat buvusios Vyriausybės narius.

Prokurorė S. Vasiliauskienė šių prašymų nepalaikė, teigdama, kad bylą galima nagrinėti, o buvusių Vyriausybės narių apklausa nėra reikalinga.

„Svarbiausia, mano nuomone, yra laboratorijos darbuotojų parodymai, kaip buvo atliekamas tas pirkimas, o iki tol, kokia ten buvo politinė valia, pirkimo teisėtumui, manau, reikšmės neturi“, – teisme šią savaitę sakė S. Vasiliauskienė.

Su ieškiniu prokuratūra į teismą kreipėsi pernai gruodį, pašalinus trūkumus, apygardos teismas jį priėmė sausio pradžioje.

Prokuratūra teigia, kad valstybei sudarius sutartį neskelbiamų derybų būdu, už greituosius testus buvo smarkiai permokėta, todėl siekiama prisiteisti tą sutarties vertės dalį, kuri, prokurorų vertinimu, yra nepagrįsta.

Teisėsaugos duomenimis, pardavimo sutartis buvo sudaryta įvykdžius viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu ir sudaryta pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintą skaidrumo principą.

Nustatyta, kad vykdant pirkimą ir sudarant sutartį taip pat buvo pažeista Viešųjų pirkimo įstatyme nustatyta taisyklė, jog prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos turi būti naudojamos racionaliai.

Prokuratūros teigimu, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija ir bendrovė sudarė sutartį dėl 510 tūkst. testų įsigijimo už maždaug 6 mln. eurų, tačiau nebuvo įvertinti kiti teikti pasiūlymai, neieškota tiekėjo, galinčio pasiūlyti geresnę kainą.

Įvertinus, kad testai nupirkti maždaug tris kartus brangiau nei reali jų vertė, viešąjį interesą ginantys prokurorai teismo prašo iš bendrovių priteisti per 4 mln. eurų.

Lietuvos apeliacinis teismas kovo pradžioje patvirtino apygardos teismo teismo sprendimą areštuoti daugiau kaip 3,85 mln. eurų bendrovių lėšų

Iš viso buvo areštuota 145,2 tūkst. eurų bendrovės „Profarma“ lėšų, daugiau nei 3 mln. 542 tūkst. eurų – „Bona Diagnosis“, per 158,3 tūkst. eurų – „Rouen Grains LV“.

Abiejų teismų vertinimu, tokių laikinųjų apsaugos priemonių poreikį lemia grėsmė, kad potencialus prokuratūrai palankus sprendimas gali būti neįvykdytas ir valstybės lėšos, kurios ginčijamais sandoriais galėjo būti panaudotos neteisėtai, būtų negrąžintos.

Ikiteisminis tyrimas dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo tebevyksta, atliekami suplanuoti procesiniai veiksmai. Šiuo metu įtarimai pareikšti šešiems asmenims.

Anksčiau pranešta, kad įtarimai šiame tyrime pareikšti buvusiai sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei ir bendrovės „Profarma“ atstovams, bendrovės „Bona diagnosis“ vadovui Redui Laukiui.

Tuometinis Vyriausybės vicekancleris L. Savickas ir tuometinio premjero S. Skvernelio patarėjas sveikatos klausimais Jonas Kairys šiame ikiteisminiame tyrime buvo apklausti kaip specialieji liudytojai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių